Ar verta skubėti pas gydytoją vos sučiaudėjus, lengvai nusideginus, įkandus vabzdžiui, apsunkus kojoms, suskaudus galvą ir t. t.? Jeigu, žinosime ko griebtis lengvai sunegalavus, nesutrukdysime dėl menkniekio gydytojo ir sutaupysime savo brangų laiką bei pinigus (nebus recepto - nereikės pirkti šiais laikais nepigių vaistų).
Suprantama, namuose reikėtų turėti populiariausių žolelių, antpilų atsargų. Vasara baigiasi, tačiau vaistažolių rinkimas - ne. Ir rudenį galima daug ką nuveikti. Važiuojant į kaimą, susiruošus uogauti ar grybauti, svarbu nepamiršti pasiimti vaistažolių knygelę (juk ne visi galime pasigirti gerai pažįstantys augalėlius, tad pravartu pasitikslinti) ir pasirankioti vienokių ar kitokių žolelių, šaknelių, žiedelių, medžių spygliukų ar žievės.
Kai skauda galvą
Jeigu skausmas nervinės kilmės ar dėl patirto streso, vartokite raminančius, nuskausminančius augalus. Paimkite 1-2 lašelius eterinio mėtų aliejaus ir lengvai pamasažuokite smilkinius, tarpuakį, kaktą (tik atsargiai - netrinkite pirštais akių, nes pradės deginti). Patartina gerti valerijonų, vaistinės verbenos, raudonėlio ar levandos arbatas. Pasirinkite kurią vieną iš jų ir išgerkite kokius 2 - 3 puodelius per dieną. Levandos ypač gerai veikia tuos, kurie kenčia galvos skausmus dieną. Tokie žmonės turėtų vakarais išgerti po pilną stiklinę levandų žiedų arbatos (pilnas šaukštelis stiklinei verdančio vandens).
Eterinis aliejus kvapų lempoje sumažins nuo įtampos kilusius galvos skausmus. Tam sumaišykite 2 lašus citrinų esencijos, 3 valgomuosius šaukštus rožių vandens ir 5 šaukštus vandens.
Karščių metu kai kuriuos žmones kankina vadinamieji spazminiai galvos skausmai. Tai ypač būdinga vyresnio amžiaus žmonėms. Yra toks senas, tačiau efektyvus naminis receptas. Supjaustykite žalią bulvę griežinėliais ir pridėkite juos prie kaktos. Kai jie sušils - pakeiskite naujais. Bulvių sultys atleidžia spazmus.
Kai kam būdingi kankinantys savaitgalio galvos skausmai. Tai persitempimo darbo metu rezultatas. Darbe sumažinkite stresus: atsipalaiduokite, darykite kvėpavimo pratimus. Nedarbo dienomis pasidarykite vonią su melisa, atsisėdę atsipalaiduokite ir įtrinkite kaktą bei smilkinius mairūno aliejumi. Kartojame dar kartą - labai padeda žalių bulvių griežinėliai. Savaitgalio dienomis išgerkite po puodelį piliarožės arbatos su 2 arbatiniais šaukšteliais melisos ekstrakto ir 2 arbatiniais šaukšteliais medaus. Tomis dienomis pasistenkite kuo daugiau pabūti lauke.
Skaudant galvą, reikia paimti šviežią citrinos žievelę, nuvalyti baltą dangą, pridėti prie smilkinių drėgnąja puse ir kurį laiką laikyti. Pradės degti, niežėti, paraus, o galvos skausmas nurims.
Dantų skausmas
Jeigu skauda dantis nuo karšto gėrimo, reikia kelis kartus per dieną įtrinti dantenas ir dantų kaklelius miros tinktūra (patartina jos turėti nusipirkus, nes ji gelbsti ir kitais atvejais). Šiuo atveju patartina ilgai nedelsti ir kreiptis į dantų gydytoją, nes dantys gali būti pažeisti ėduonies ar parodontozės.
Dantų apsaugojimui nuo gedimo ir dantenų sustiprinimui naudinga kartą per savaitę valyti dantis degtine su druska.
Nuo dantų skausmo padeda ir degtinė (ar konjakas) su druska, įlašinta į tą ausį, kurios pusėje skauda dantį. Palaikykite ausyje šį skystį, kol skausmas praeis (liaudies medicina pataria laikyti apie 10 minučių).
Sumaišykite kvietinių miltų saują su karčiųjų pipirų ir druskos žiupsneliu, vyniniu actu, suvoliokite gumulėlį ir pridėkite iš tos pusės, kur skauda dantį.
Gabaliukas svogūno ant skaudamo danties ar apie skaudamą dantį apdėti švieži ar sūdyti (nukrapščius druską) lašiniai tikrai po pusvalandžio pašalina skausmą. Patariama į tą ausį, kurios pusėje skauda dantį, įdėti gabalėlį sutrinto gysločio ir palaikyti, kol skausmas aprims.
Kai labai skauda dantis ir negalite kreiptis į gydytoją, reikia skalauti burną šiltu ramunėlių, melisos ar ąžuolo žievės nuoviru. Be to, patartina ištraukti iš šaldymo kameros gabaliuką ledo ir jį ištirpinti tarp abiejų nykščių ir smilių.
Patartina visada turėti gvazdikėlių arba jų aliejinės esencijos (ypač kelionės metu). Suskaudus dantį, pridėkite prie jo 2-3 gvazdikėlius arba esencijoje suvilgytą vatą maždaug pusvalandžiui, vis pakeisdami naujais. Galima įdėti gvazdikėlį tiesiog į danties skylutę, jeigu ji yra. Tik saugokite dantenas, nes jos jautrios!
Pykinimas kelionės metu
Yra žmonių, kuriuos pykina keliaujant bet kokia transporto priemone. Patartina užlašinti ant nedidelio gabaliuko cukraus eterinio pipirmėčių ir citrinų aliejaus ir tai vartoti prieš kelionę, jos metu ir po kelionės. Be to, labai gerai gysločių arbata. Užpilkite valgomąjį šaukštą gysločių ir palaikykite apie dešimt minučių. Gerkite po 3 puodelius per dieną, kol jausite tai esant reikalinga.
Tinka ir spiritinis raudonėlių užpilas. Užsilašinkite tiesiog ant liežuvio 20 lašų prieš kelionę ir kas 2 valandas kelionės metu. Jeigu norite, galite tuos 20 lašų lašinti į nedidelį kiekį vandens su cukrumi.
Pavargusios kojos
Daugelis skundžiasi pavargusiomis kojomis, nors gydytojas neranda konkrečios ligos. Patartina įpilti į kibirą 5 - 7 litrus drungno vandens, įlašinti ne daugiau kaip 10 lašų pipirmėtės arba kamparo aliejaus ir, ranka išmaišius, tame vandenyje 15 minučių pamirkyti kojas. Po to jas sausai nušluostyti, apsiauti vilnonėmis puskojinėmis ir pavaikštinėti po kambarį be šlepečių. Sėdint kojas laikyti pakeltas šiek tiek aukščiau.
Būtina pavaikščioti basiems. Gerai pamirkyti kojas karštame vandenyje su vienu litru ramunėlių nuoviro arba ketvirčiu kilogramo valgomosios druskos. Ramunėlių nuovirui 5 valgomieji šaukštai ramunėlių žiedų užplikomi litru verdančio vandens ir 15 minučių palaukiama, kol prisitrauks. Po to nukošiama. Kojas pamirkius reikia apsiauti vilnonėmis puskojinėmis. Ši priemonė tinka ir po šokių pavargusioms kojoms, tik paskui patartina pėdas įtrinti citrinos griežinėliu. O prieš gulant ir atsikėlus, visą pėdą ir ypač kulnus įtrinti melisos esencija.
Veiksminga pėdų skausmą malšinanti priemonė - žali agurkai. Reikia labai gerai sumaigyti (maišykle ar tarka) agurkus ir jais įtrinti pėdas. Dar geriau jų prikrėsti į puskojines ir porą valandų.
Žaizdos, žaizdelės, įdrėskimai
Nuplovę žaizdelę, užlašinkite ant jos porą lašelių levandų, arbatmedžio ar raudonėlio eterinio aliejaus. Arbatmedžių aliejus yra natūralus antiseptikas, sumažėja tikimybė užsikrėsti bakterijomis, stabdomas infekcijos plitimas. Jis skatina odos atsinaujinimą. Tepti žaizdelę minėtais aliejais reikėtų keletą kartų per dieną. Šie aliejai tinka ir spuoguotų vietų dezinfekcijai.
Svogūnų sultys ir šviežiai paruošta košelė, uždėta su marle, valo pūliuojančias žaizdas ir padeda gyti.
Gervuogių lapų nuoviro pavilgai ar susmulkinti lapai dedami ant senų pūliuojančių žaizdų. Galima ant jų dėti nuplautus šviežius dilgėlių lapus arba apibarstyti džiovintų dilgėlių milteliais.
Įsisenėjusios žaizdos gydomos dilgėlių sultimis. Ant pūlinių žaizdų dedama kopūstų lapų košelė, sumaišyta su kiaušinių baltymais. Juozažolės antpilais ir nuovirais vilgomos ir apiplaunamos blogai gyjančios žaizdos.
Kai susižeidžiate ar apsidraskote ir žaizda kraujuoja, paimkite šviežių jonažolės žiedų, išspauskite jų sultis ir jomis patepkite sužeistą vietą. Suprantama, retai kada bus šalia šviežių jonažolių, todėl reikia turėti jų aliejaus. Vaistinėje jis nepigus. Šiais metais dar galima rasti šių gelsvai žydinčių žolelių ir patiems pasigaminti aliejaus. Žiedus be kotelių trinti tol, kol jie sudrėks, sudėti į stiklinį indą, užpilti alyvų aliejumi, uždengti ir laikyti 10 dienų saulėje. Po to žiedus nuspausti ir į tą patį alyvų aliejų pridėti naujų sutrintų žiedų. Vėl laikyti 10 dienų saulėje. Taip galima kartoti kelis kartus, kol alyva pasidaro rausvos spalvos. Tai pirmas vaistas apsidraskius, nusideginus ar nusiplikius.
