Frydrichas Nyčė, Žanas Žakas Ruso ir ne vienas kitas filosofas yra sakę, kad žmogus yra pats žiauriausias Žemės plėšrūnas. Nė viena kita būtybė negali pasitenktinti, matydama kito kančią, o žmogus tuo mėgaujasi. Šią taisyklę patvirtina net trys skirtingose pasaulio vietose įvykdytos žmogžudystės. Jas vienija tai, kad ir graikas, ir brazilas, ir kanadietis savo aukoms nukirto galvas.
"Robotas" bandė bėgti
Dešimtys kanadiečių negali atsigauti nuo šoko, kurį patyrė kelionės metu. Kraują stingdančios skerdynės įvyko autobuse, kuris važiavo iš Edmontono į Vinipegą. Iki galutinės stotelės buvo likę apie 45 minutės važiavimo, kai priekyje sėdėjęs Vinsas Li (40 m.) atsistojo, nuėjo į autobuso galą kur snaudė aštuoniolikmetis Maklinas, ir kaip koks Rembo dideliu medžiokliniu peiliu dūrė jam į krūtinę... Kai aplinkiniai klykdami puolė į autobuso priekį, žudikas ir toliau badė Makliną. "Jis turbūt jam smeigė 50 ar 60 kartų", - sakė įvykio liudininkas Garnetas Katonas. Kai jis ir dar du drąsesni keleiviai priėjo pasižiūrėti, kas nutiko, pamatė, kaip užpuolikas vaikinui paleido žarnas ir nupjovė galvą. "Jis ramiai, laikydamas tą galvą ir peilį, nuėjo į autobuso priekį, ramiai į mus spoksojo, o paskui numetė galvą tiesiai prieš mus, - pasakojo liudininkas. - Jis nebuvo įniršęs, nieko nekeikė. Atrodė, lyg jis būtų koks robotas".
Užuolikas bandė ištrūkti iš autobuso, tačiau vairuotojas ir keleiviai buvo užrėmę duris. Kol atvažiavo policija V. Li dar bandė išlipti pro langą, o nepavykus bandė pats užvesti autobusą. Policijai prireikė net trijų valandų, kad iškrapštytų žudiką iš autobuso.
Pareigūnai ir po kelių dienų negali pasakyti, kas paskatino Vinsą tokiame kraupiam nusikaltimui. Pats Vinsas Li nekalba nei su pareigūnais, nei su savo advokatu.
Viena artima galvažudžio šeimai moteris sakė, kad Li yra psichinis ligonis. Jis yra baptistų bendruomenės narys. Kurį laiką toje bendruomenėje jis dirbo bažnyčios sargu. Buvo pareigingas, tačiau labai tylus - taip apie jį atsiliepė pastorius Tomas Kestoras. Vėliau Li ėmė dirbti picų išvežiotoju. Jo žmona Ana Li dirba kavinėje padavėja. Moteris, sužinojusi, ką padarė jos vyras, patyrė šoką.
Nė kiek žiaurumu nenusileidžia ir dar du panašūs įvykiai, atsitikę Graikijoje ir Brazilijoje.
Pavydus sužadėtinis
Graikijos Santorinio saloje 35 metų vyras nukirto galvą sužadėtinei ir sušaudė dar 4 žmones. Tyrėjai jau nustatė, kad vyras susikivirčijo su drauge ir jai nukirto galvą. Pagriebęs galvą už plaukų, jis pasileido gatve. Persigandę miestelio gyventojai užsidarė kiemuose ir iškvietė policiją.
Pareigūnams irgi nebuvo lengvą sulaikyti galvažudį, nes viena ranka jis mosikavo kruvina galva, o kita - peiliu. Keli dūriai kliuvo ir policininkams. Priremtas prie automobilių, jis įmetė galvą į vieną mašiną ir pats į ją įlindo. Užvedęs policijos džipą, bandė bėgti. Nuvažiavo apie 400 metrų ir trenkėsi į motociklą, kuriuo važiavo dvi gydytojos. Abi moterys rimtai sužeistos.
Dar į vieną moterį kulka pataikė rikošetu jau po to, kai policininkai ėmė šaudyti į bėglį. Į jį patį pataikė 5 kulkos. Ir sunkiai sužeistas galvažudys, ir moterys sraigtasparniu buvo skubiai išvežti į Atėnų ligonines.
Vietiniai pasakoja, kad auka - dar nė trisdešimties neturinti mokytojas. Jos sužadėtinis buvo labai pavydus ir ne kartą savo merginą buvo sumušęs.
Paskutinė pažintis
Brazilijoje, Bonfinopoliso mieste, narkomanas Mohamedas Ali dos Santosas (20 m.) dar žiauriau nužudė savo 17 metų meilužę Karą Mari Bjork iš D. Britanijos. Jos nupjauta galva ir rankos buvo surastos supakuotos į celofaninį maišą. Smulkmenos, kurias tardymo metu išsiaiškino pareigūnai, šokiravo net žmogžudysčių skyriaus policininkus. Pasirodo, brazilas nufilmavo į mobilų telefoną vaizdus, kaip jis mėsinėja savo draugę, ir šį filmuką ruošėsi nusiųsti merginos draugams į D. Britaniją. Rankas merginai Santosas nukirto dar gyvai, kai ji bandė apsiginti.
Įtariamojo advokatai mėgina įrodyti, kad Santosas nepakaltinamas. Jis vartojo visokiausius narkotikus, o kai jų neturėdavo, uostydavo dujas. Žmogžudystės dieną jis uostė kokainą ir LSD, tad jo protas jau visai neveikė. Be to, narkomanas buvo keturias paras nemiegojęs.
Pareigūnai sako, kad žvėriškumu ir cinizmu Santosas didžiavosi ir norėjo būti panašus į trilerių herojų. Lėlės žudikės paveikslą jis buvo išsitatuiravęs ant nugaros.
Kai tardytojas paklausė, kodėl vyras nužudė savo meilužę, jis atsakė, kad net nežino, dėl ko. Vėliau pridūrė, kad užpyko ant jos, nes mergina grasino papasakoti Santoso tėvams apie tai, kad jų sūnus narkomanas. Pagal dar vieną versiją, Santosas nužudė merginą, nes ji atsisakė už jo tekėti, o brazilas svajojo gauti D. Britanijos pilietybę ir išvažiuoti į Angliją, kur dirbo ir jo motina.
Nužudytoji K. M. Bjork į Braziliją atvažiavo prieš tris mėnesius. Ji irgi toli gražu nebuvo idealus vaikas - 6 mėnesius kalėjo už vagystes, o išėjusi į laisvę, klube susipažino su brazilu.
Su galva į turgų
Tokių galvažudžių, kurie jaučia malonumą mėsinėdami žmones, turime ir Lietuvoje. Juk kaip ne kaip, bet net ir Lietuvos vardo paminėjimas istoriniuose šaltiniuose susijęs su galvos nukirtimu. Kaip tik kitais metais ir švęsime Lietuvos tūkstantmetį. 1009 metais buvo rašoma, kad mūsų kraštuose vietos gyventojai nukirto galvą vyskupui ir vienuoliui šv Brunonui, kuris "su 18 saviškių nukeliavo į dangų". Tad, ko gero, lietuviai nenorėdami apsijuokti prieš protėvius ir toliau smaginasi kapodami galvas. Panevėžio "tulpiniai", Klaipėdos "gaidjurginiai" dažnai savo aukas sukapodavo, kad jas būtų sunkiau atpažinti. Jau kelinti metai vyksta žudikų teismai, tačiau dar ne visų aukų galvos surastos.
Savo aukai galvą nukirto ir mėsininkas pagal profesiją kaunietis Ričardas Ivanovas (28 m.). Kaip tik galvą krūmuose prie Neries pirmiausia ir surado atsitiktinai čia atėjęs praeivis. Pagal ją buvo nustatyta auka, o netrukus sulaikytas ir budelis. Jis papasakojo, kad kūną užkasė netoli nužudymo vietos, o galvą ketino paslėpti kitur, bet benešdamas pametė. Už šį nusikaltimą teismas mėsininką nuteisė 18 metų nelaisvės.
R. Ivanovas bent jau nenešė nukirstos galvos parodyti pažįstamiems. Tačiau būta ir tokių. Michailas Gurejevas nenorėdamas grąžinti 18 000 rublių skolos, mirtinai sumušė I. P. Iš pradžių vyras kūną išnešė į balkoną, o kitą dieną persinešė į vonią ir sukapojo į gabalus. Tuo metu bute girtavusiems dviem draugeliams ir jų draugužėms M. Gurejevas atnešė parodyti nužudytojo galvą ir pagrasino, jog ir jiems taip gali atsitikti, jei netylės. Po to I. P. kūnas buvo užkastas miške. Žudikui teismas skyrė mirties bausmę. Jis kartu su draugu dar buvo išžaginęs ir kankinęs moteriškę, nužudęs ir apiplėšęs sugėrovą.
Dar vieną skerdiką Šiaulių apygardos teismas nuteisė prieš porą metų. Už tai, kad nužudė pensininką ir nupjovęs galvą demonstravo turgaus prekybininkams, Liutauras Dapkus nuteistas kalėti 19 metų. "Kai perrėžiau kaklą, vyras pravėrė akis ir paprašė: "Baik, sūneli", bet aš nesiklausiau ir pjoviau toliau, - pasakojo L. Dapkus. - nupjovęs galvą įsidėjau į poletileninį maišelį ir išėjau į turgų". Turguje galvą parodė kontrabandines cigaretes pardavinejusiems vyrams, po to mėsa prekiaujančiai moteriškei, dar kelioms pardavėjoms. Turgaus prekiautojai buvo sukrėsti, tačiau nė vienas jų apie žmogaus galvą nešiojantį vyrą policijai nepranešė.
Greita mirtis
Galvas kapoja ne tik žmogžudžiai, bet ir budeliai, kurie tai atlieka valstybės vardu. Tuo pasaulyje dabar garsėja Saudo Arabija. Čia nuteistiesiems didelių aikščių viduryje kardais nukertamos galvos. Tokia mirties bausmė vykdoma ir Irane, nors šioje šalyje "populiaresnės" kartuvės.
Galvos nukirsdinimo technologinė viršūnė, aišku, giljotina. Pirmųjų viešų giljotinų liudininkai (o tai buvo Prancūzijoje 1792 metais) buvo sužavėti - kokia neįtikėtinai greita mirtis.
Mirtis ant ešafoto gal ir greita, tačiau nukirtus galvą aukos sąmonė, manoma, dar kurį metą išlieka. Eksperimentai su žiurkėmis, atlikti giljotinos 200 metų sukakties proga, parodė, kad perkirtus stuburą ties kaklu, galvos smegenys dar sugeba maitintis kraujagyslėmis srūvančiu krauju - tiesa, neilgai. Nukirsdintų žiurkių sąmonė išlieka vidutiniškai 2,7 sek. Perskaičiavus pagal žmogaus kūno ir galvos smegenų masės ekvivalentą - po giljotinos žmogui tai galėtų trukti 7 sekundes. Prancūzijoje vykdytų egzekucijų aprašymai pateikia šiurpių istorijų. Esą pasitaikė, kad nukirstos galvos akys judėjo, o burna žiopčiojo dar 15-30 sekundžių po atsiskyrimo nuo kūno.
Besipriešinantis nelaimėlis pats save pasmerkia didesnėms kančioms. Taip įvyko 1587 metais, nukirsdinant Škotijos karalienę Mariją Stiuart: budelis egzekuciją turėjo užbaigti peiliu nurėždamas aukai galvą. Ar anksčiau, 1541 metais šiurpus dalykas įvyko Londone, giljotinuojant grafienę Margaritą Pole. Ant ešafoto ji buvo jėga įvilkta, bet parklupdyta atsisakė nulenkti galvą. Kaip tyčia, budelis pasitaikė nepatyręs, todėl kirvio ašmenys įsmigo grafienei į petį. Egzekucijos liudininkų pasakojimais, po pirmo kirčio kruvina apsipylusi auka nušoko nuo pakylos ir leidosi bėgti, o budelis ją nusivijo iš paskos, kapodamas kirviu. Tik po 11 kirčių į galvą ir kitas kūno vietas grafienė susmuko ir mirė...
