Lietuvos laisvosios rinkos instituto (LLRI) apklausti ekspertai patvirtina, kad pernai šalies ekonomika sparčiai kilo, augo gyventojų pajamos, tačiau įmonių finansiniai rodikliai šiek tiek smuko. Rinkos dalyvių nuomone, 2002-aisiais bendrasis vidaus produktas augo 5,2 proc. Tikimasi, kad ūkio plėtros tempai bus panašūs ir šiemet - 5,1 proc., t.y. daugiau, nei prognozuota anksčiau (4,6 proc.).
Statistikos departamento išankstiniais vertinimais, per visus 2002 metus Lietuvos BVP augimas, palyginti su 2001-aisiais, siekė 5,9 proc. Oficialus preliminarus rezultatas bus paskelbtas kovo paskutinę dieną.
LLRI tyrimo ataskaitoje nurodoma, kad šalies ekonomikos augimą skatina suaktyvėjusi vidaus rinka, eksportas bei artėjančios narystės ES perspektyvos.
Pernai pastebimai smukus eksporto augimui, eksporto ir importo plėtros tempai supanašėjo. Rinkos dalyvių nuomone, 2002 m. eksportas augo 12 proc., o importas - 12,2 proc. Manoma, kad pernai sulėtėjęs užsienio prekybos augimas šiemet gali paspartėti, nors ir labai nedaug. 2003 m. eksportas turėtų didėti 12,3 proc., o importas - 12,8 proc. Eksporto augimo prognozės buvo sumažintos, tikėtina, dėl sumenkusių JAV ir euro zonos ekonomikų plėtros lūkesčių.
Kaip rodo LLRI tyrimo duomenys, šešėlinis sektorius sudaro penktadalį šalies ekonomikos. Anot rinkos dalyvių, pernai šešėlinės ekonomikos truputį daugėjo, tačiau ši tendencija nebus ilgalaikė ir 2003 m. šešėlinio sektoriaus dalis BVP vėl turėtų mažėti.
Rinkos dalyvių nuomone, vartojimo prekių ir paslaugų kainos pernai augo 1,3 proc. Manoma, kad šiais metais kainų augimas vėl paspartės ir sieks 2,4 proc. Pernai sulėtėjęs kainų augimas siejamas su JAV dolerio atžvilgiu brangstančiu litu ir stiprėjančia konkurencija vidaus rinkoje, o šiemet kainas kilti skatins didėjančios namų ūkių pajamos, taip pat akcizų didinimas.
Mokesčių našta pernai sudarė 36 proc. BVP. Palyginti su 2001 m., ji truputį mažėjo, tačiau šiais metais turėtų vėl augti iki beveik 37 proc. ir taip viršyti pastarųjų dvejų metų lygį. Tikėtina, kad pastarųjų metų mokesčių didėjimą atsveria pakankamai spartus ūkio augimas bei didėjančios pajamos iš neapmokestinamų arba mažesniais tarifais apmokestinamų šaltinių, o šių metų prognozes greičiausiai lemia pasikeitusi gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka.
2002 m. įmonių finansiniai rodikliai truputį smuko, bet šiemet jie turėtų vėl kilti. Kaip rodo LLRI tyrimas, 2002 m. įmonių pelningumas sudarė 5,7 proc., o 2003 m. jis vėl sieks 6 proc. Nuosavybės grąža, kuri pernai buvo įvertinta 9,7 proc., šiais metais kils iki 10,3 proc. Mažesni įmonių finansinių rodiklių vertinimai daugiausiai siejami su stiprėjančia konkurencija vidaus rinkoje bei valiutų kursų svyravimų įtaka, taip pat vangia JAV ir euro zonos ekonomikų plėtra.
Stabilus ūkio augimas mažina nedarbo lygį šalyje. Pasak rinkos dalyvių, 2002 m. pabaigoje nedarbo lygis buvo 12,7 proc., palyginti su 13,9 proc. 2001 m. pabaigoje. Tikimasi, kad nedarbas ir toliau mažės ir šių metų pabaigoje sudarys 11,8 proc.
Gerėjančią šalies ūkio būklę atspindi sparčiai augančios gyventojų pajamos. 2002 m. namų ūkių vidutinės piniginės pajamos augo 8 proc. iki 1866 Lt/mėn., t.y. 710 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui. Pajamų lygį didino augantis užimtumas, didėjančios nesamdomojo darbo pajamos, padidėjusios pensijos. Namų ūkių pajamos turėti augti ir šiemet, nors kiek lėčiau nei pernai (6,6 proc.). Rinkos dalyviai mano, jog 2003 m. pabaigoje namų ūkių piniginės pajamos vidutiniškai sieks 1990 Lt/mėn., t.y. 757 Lt/mėn. vienam namų ūkio nariui. Tikėtina, kad lėtesnis pajamų augimas siejamas su šiais metais įsigaliojusia naująja gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka.
2001 m. gerokai ūgtelėjęs vidutinis darbo užmokestis pernai, rinkos dalyvių nuomone, iš esmės nesikeitė ir metų pabaigoje sudarė 1039 Lt/mėn. Tačiau 2003 m. jis turėtų vėl kilti - 4 proc. iki 1081 Lt/mėn. 2002 m. vertinimams įtakos galėjo turėti smukęs įmonių pelningumas, tuo tarpu šiemet darbo užmokesčio augimą gali skatinti toliau mažėjantis nedarbas ir auganti darbo jėgos paklausa, taip pat kitąmet gerėsianti įmonių finansinė padėtis.
Tyrimo duomenimis, 2002 m. smarkiai augo namų ūkių investicijos. Anot rinkos dalyvių, ilgalaikio vartojimo prekėms įsigyti pernai vidutiniškai buvo skiriama 239 Lt/mėn., t.y. 31 proc. daugiau nei 2001 m. Santaupos sudarė 231 Lt/mėn., arba 4 proc. daugiau nei užpernai. Svarbu pažymėti, kad smarkiai išaugus namų ūkių investicijoms, jų apimtys pirmą kartą nuo LLRI atliekamo tyrimo pradžios viršijo namų ūkių santaupas. Tai siejama su didėjančiomis namų ūkių pajamomis, gerėjančiais lūkesčiais ir galimybėmis naudotis bankų paskolomis bei išperkamąja nuoma.
Kylant darbo užmokesčiui ir namų ūkių pajamoms, namų ūkių santaupų ir investicijų turėtų ir toliau daugėti. Prognozuojama, kad šiais metais santaupos vėl augs sparčiau nei investicijos, atitinkamai apie 8 proc. ir 2,5 proc., tačiau jų apimtys bus panašios - atitinkamai 249 Lt/mėn. ir 245 Lt/mėn. Namų ūkių taupymo ir investicijų lygiui nemažą įtaką turėtų daryti ir naujoji gyventojų pajamų apmokestinimo tvarka.
Dauguma apklaustųjų rinkos dalyvių prognozuoja, kad 2003 m. pabaigoje JAV dolerio kursas lito atžvilgiu bus 3,20 lito už JAV dolerį.
LLRI Lietuvos ekonomikos tyrimą pradėjo 1997 metais. Šiame, jau vienuoliktame, tyrime dalyvavo 52 ekspertai.
ELTA
