Kieno garbę ir orumą taip gina moksleivių testavimo priešininkai?
Šių metų spalio 23 dieną "Pork City Hotel" viešbutyje įvyko diskusija, kurią organizavo Pilietinių iniciatyvų centras. Buvo pristatytas naujo dokumento - Vyriausybės nutarimo dėl "Ankstyvo moksleivių narkotikų ir kitų psichiką veikiančių medžiagų vartojimo nustatymo tvarkos įgyvendinimo Lietuvos mokyklose" - projektas, kurio atsiradimą inicijavo prezidento patarėjas Gintaras Šurkus. Nors šioje diskusijoje dalyvavo daug garbingų žmonių, protingai svarstančių, kas ir kaip, tačiau didžioji dauguma dalyvių kaip susitarę mušė į vienus vartus: testavimo mokyklose negali būti, tai pažeis vaiko teises, garbę ir orumą, pasės baimės jausmą, nepasitikėjimą mokytojais, tėvais ir pan.
Kokia komisija? Kokie patikrinimai? Vaikų negalima testuoti - nusižudys, bendraklasiai pirštais užbadys. Ką jūs darot? Paskui iki mirties kaltės jausmo nenusiplausite.
Prisiminta mūsų valstybinė santvarka, demokratija, nepriklausomybė, asmenybės tobulėjimas ir dar daug daug kitų labai skambių, ne taip jau dažnai pastaruoju metu vartojamų žodžių ir išpūstų deklaracijų.
Šnekėtojai gardžiavosi frazėmis, rodė savo išprusimą, kėlė į padanges Vaikų teisių konvenciją, Žmogaus teisių deklaraciją, dangstėsi jomis, kad tik nepasimatytų tai, kas iš tikrųjų po jomis buvo kruopščiai slepiama.
Šioje visoje kampanijoje nebuvo nė vieno praktiko pedagogo, nė vieno moksleivio, kuris atstovautų ne grietinėlei, o didžiajai moksleivijos daliai. Niekam ir nerūpėjo, ką tuo klausimu galvoja didžioji moksleivijos ir pedagogų dalis. Vienintelis Moksleivių parlamento atstovas išrėžė nuolat kartojamą frazę: "Mes ne prieš testavimus, o prieš testus mokyklose". O dar geriau (suprask tarp eilučių) - leiskite patiems pasirinkti, kada testuotis, kur testuotis ir dėl kokių narkotikų.
Kadangi atsirado viena pedagogė, bandžiusi pasipriešinti, bandžiusi aiškinti, kad nusileistų iš padangių ir realiai pasižiūrėtų, kas iš tikrųjų šiandien vyksta mokyklose, kaip varnai ją užsipuolė, sugėdino, mat pastaroji neva nesuvokianti pagrindinių Lietuvos švietimo ir mokslo įstatymų nuostatų, koncepcijų ir apskritai negalinti dirbti mokytoja, jei viešai deklaruoja tokius dalykus.
Buvo matyti, kad daugelis kalbėtojų iš tikrųjų gynė ne vaiko garbę ir orumą, o sergėjo savo pačių baltus "kalnierius". Prisiminę skaudžią Seimo nario Jurgio Razmos patirtį pagalvojo, gal ir jų laukia toks pat likimas. Neduok Dieve, ta komisija, kuri vaikščios po mokyklas ir trestuos kiekvieną iš eilės, užtaikytų ant jų sūnelio ar dukrelės, kurie netyčia prisirūkę marihuanos ar dar ko kito prisigalvoję. Ir kaip tada? Kaip tėveliui, turinčiam nepriekaištingą reputaciją, išsisukti, kaip baltos apykaklės nesutepti, nes juk žiniasklaida rėkaus, kad garbingo žmogaus atžala "žolę" rūko, tabletėmis diskotekoje piktnaudžiauja.
Taigi ir bandė tuos neišmanėlius iš pradžių visokiais būdais geruoju atkalbėti, o paskui paleido į areną visą savo išmintį, gražbylystę ir ėmė gėdinti, teismais grasinti ir prie stulpo kalti tuos netikusius pedagogus, kurie, girdi, pritartų, kad prie jų atžalų šventų kūnelių kas išdrįstų prisiliesti.
Gerbiamieji, ar nepavėlavote su testais mokyklose? "Žolelės" rūkymas mokyklose (po jos - ir per vakarėlius) tapo normaliu reiškiniu tiek Moksleivių parlamentui, tiek kitai moksleivijos grietinėlei. Todėl jie kryžiumi atsiguls, visokių iš piršto laužtų argumentų sugalvos, kad tik to nelemto testavimo mokyklose nebūtų ir jų ryšiai šviečiančių aureolių nesuteptų.
Na, o postus užimantys tėveliai savo atžalas puikiai supranta, todėl ir dangstosi skambiomis frazėmis apie neva pažeistą vaiko garbę ir orumą, apie asmenybės puoselėjimą ir panašiai.
Matyt, jiems dar neteko matyti mokyklose vaizdelio, kai mažasis narkomaniukas nusileidęs kelnes visiems matant į kirkšnį leidžiasi narkotikus. O įėjusiai mokytojai šaukia: "Jūs neturite teisės manęs testuoti, nes pažeidžiate mano garbę ir orumą!"
Birutė Kazlauskienė, dešimtoko mama
