Kada pagerės invalidų ir pensininkų gyvenimas?
Iš Seimo vis pasigirsta kalbos, atseit be Europos Sąjungos prapulsime. Per 13 Nepriklausomybės metų užtektinai prisiklausėme gražių pažadų, nuo kurių nebuvome sotūs. Dabar vėl girdime: "Eikite, balsuokite, papulsite į Europos Sąjungos "rojų". Apie tą "rojų" britų spauda rašo: "Europos Sąjunga parengė slaptus planus, verčiančius neturtingas šalis atverti savo rinkas mainais į dosnų žemės ūkio subsidijų apkarpymą". Kaip suprasti, mieli ponai, jūsų tokį troškimą tautą iškišti į Europos rankas? Jeigu be Europos Sąjungos nebegalime apsieiti, paaiškinkite tautai, nes dabar mums kyla įvairiausių abejonių, bijome ir nenorime, kad neatsitiktų blogiausia.
Jums, ponai išrinktieji, tikrai bus gerai. Gausite dar didesnius atlyginimus, sukursite puikią ateitį savo palikuoniams. Taip ir turi būti, nes jūs - valdžia. Tauta paskutinėje vietoje, ją prisimenate, kada reikia sudalyvauti referendume arba renkant parašus.
Kas išklausys mūsų bėdas? Mes, invalidai ir pensininkai, norime labai nedaug, tai tik menkutė išmalda, palyginus su Nepriklausomybės Akto signatarų norais. P. V. Blinkevičiūte, pagalvokite apie tuos, kurie buvo sveiki, darbingi. Dirbo, gyveno, kūrė materialines vertybes, kuriomis dabar jūsų naudojatės. Dauguma iš jų šiandieną sėdi invalido vežimėlyje prašydami išmaldos, o jūs pro juos praeinate. Puikiai žinote, kad iš 360 gaunamų litų praktiškai pragyventi neįmanoma. Kiti nė tiek negauna.
Esame "biedni", bet būkime teisingi. Gyvename naują gyvenimą. Nors labai sunku, bet gyvename. Ponai Seimo nariai, Vyriausybės nariai, visi baigėte aukštuosius mokslus prie sovietų valdžios. Visi buvote įdarbinti, apgyvendinti, kur už butus mokėdavote kapeikas. Norėdami gauti aukštus postus stojote į komunistų partijos eiles - tai nenuginčijama tiesa. Dauguma jūsų ir šiandien sėdi aukštai. Sėdėkite, bet tarnaukite mums, ne žiūrėkite naudos sau ir savo draugams.
Man, kaip ir daugeliui Lietuvoje gyvenančių invalidų ir pensininkų, rūpi, koks likimas mūsų laukia įstojus Lietuvai į Europos Sąjungą. Mus domina, kokio dydžio bus pensijos, invalidumo pašalpos, kiek kainuos būstas, maistas, o svarbiausiai - vaistai. Jeigu Lietuvoje europinės kainos, tai su mūsų gaunamomis lėšomis, pašalpomis mums bus amen. Ir iš viso ar turėsime nors kokias socialines garantijas? Įdomu, ar nors vienas lietuvis yra skaitęs sutartį, nors vieną sakinį? Nė vienas nežinome, kas ten parašyta, dėl ko konkrečiai deramasi, kokie mūsų valstybės įsipareigojimai Europos Sąjungai. Vieną įsipareigojimą žinome - privalome uždaryti Ignalinos AE, o daugiau nieko. Nenorime, kad būtų taip, kaip atsitiko su "Mažeikių nafta". Neaišku, kas kalbama sutartyje dėl jaunimo, nenorime, kad mūsų vaikai Europos Sąjungoje papildytų bedarbių gretas. Visa norime žinoti, nesvarbu, kad esame invalidai ar pensininkai, šiandieną mes Lietuvos piliečiai, dar norime gyventi ir išsaugoti taip sunkiai atkovotą Nepriklausomybę.
V. Juodis, II gr. invalidas, Ukmergė
