Delikati tema
Šio pašnekesio tema - delikati. Prisiminkime: buvo laikai, kai visų daugiabučių kiemuose stovėjo tam tikri visuomeninės paskirties statiniai. Paskui juos higienos ir estetikos sumetimais nugriovė, pamiršę mainais piliečiams pasiūlyti kitką. Matyt, ponai iš "architektūros" ir miesto vykdomojo manė, kad gyventojams visiškai pakanka turimų, "suporintų" su voniomis arba atskirų, patogumų butuose. Iš tiesų jų pakaktų, jeigu atsisakytume vieno kuklaus įpročio - eiti į darbą, parduotuvę, turgų, tiesiog vaikščioti miesto gatvėmis. Arba jei mes, panašiai kaip sraigės, nešiotumės namą.
Taigi Jonavoje susidarė nepavydėtinos aplinkybės: "nutūpimo" vietų gerokai sumažėjo, nors gyventojų poreikiai liko tie patys. Dabar iš namų išeinančiam piliečiui prisidėjo dar vienas rūpestis - atlikti vieną būtiną "operaciją", nes kas žino, kur tave prispirs. Gerai, jeigu autobusų stotyje, "mažuosiuose Gariūnuose" - turgelyje ir jeigu kišenėje turėsi šlamančiųjų. O jeigu, pavyzdžiui, Rimkų ar Žeimių mikrorajone? Miesto centre? Tuomet bėda!
Šios esė autorius pabandė netiesiogiai išsiaiškinti, kokios perspektyvos patogumų atžvilgiu miestelėnų laukia ateityje. Pasirodo, "slėptuvių" su raidėmis "M" ir "V" artimiausiu laiku nepadaugės. Ir mes, paprasti mirtingieji, sukandę dantis privalėsime kuo greičiau bėgti į namus ar į panerio krūmus.
Įdomų variantą pasiūlė vieno suomių romano "Gražioji kiaulininkė" herojė. Iniciatyvi verslininkė įrengė automobilių koloną "KP" (kilnojami patogumai). Važinėdami po miestą, jie sustodavo žmonių susibūrimo vietose, kur išsiilgę šito paties patogumo piliečiai sprendė savo mažas ir dideles problemas.
Tai gal ir mums pasisėmus šios patirties?
Petras Zlatkus, Jonava
