Iki gyvenimo galo Lukiškių tardymo izoliatoriuje-kalėjime įkalintas šiaulietis Justinas Buta atvirai pasakojo, kokios mintys kyla nužudžius žmogų dėl milijono. Ir ką galvoji, kai žinai, jog likusį gyvenimą leisi ir mirsi už grotų. Lemtingąją 1995-ųjų rugsėjo 19-osios naktį J.Buta su trimis bendrininkais apiplėšė Šiaulių "Hermio" banką ir pasislėpė su beveik milijonu pagrobtų litų, o tą naktį vienas banką saugojęs apsaugininkas Linas Ž. buvo nužudytas ir užkastas po žeme. J.Buta atvirauja, kad kitądien po nužudymo daugiausia galvojo apie tai, kaip realizuos pavogtus tūkstančius. Svarstymai truko neilgai - nusikaltimas išaiškintas vos per trylika dienų. Išaiškėjus nusikaltimui J.Buta buvo nuteistas mirties bausme, vėliau bausmė pakeista į kalėjimą iki gyvos galvos. Šiaulietis nelaisvėje dienų neskaičiuoja. Laiką sako skirstantis į metus ir pusmečius. "Nėra prasmės skaičiuoti dienų. Pažiūriu tik kiek metų atbuvau: buvo treji metai, dabar - jau dvylika su puse, kadaise buvo dešimt. Po pusmečio bus trylika. Dažnai lyginu, kas buvo prieš metus ar penkerius ir ką turime šiandien", - pasakoja vyras.
Iki 2000 metų birželio Justiną kalėjime dar lankydavo žmona. Vėliau vizitai baigėsi. Pasak jo, didžiausia laimė - trijų sūnų apsilankymai. "Labai džiaugiuosi, kad sūnūs nepasmerkė manęs ir iki šiol lanko. Didžiuojuosi jais. Užaugo padorūs ir geri vyrai", - giriasi vyras.
Apie kalėjimo tvarką ir tarp nuteistųjų galiojančius nerašytus įstatymus J.Buta kalba nenoriai: "Tiems, kas daug šneka, čia sunku išgyventi... Žinoma, čia yra savos taisyklės, nors ne visos man priimtinos, bet jų laikausi". Kokios taisyklės? Šiaulietis į šį klausimą atsako šykščiai: "Būk savo vietoje. Visada tesėk duotą žodį. Neskųsk. Mažiau kalbėk. Neik lošti, jei neturi ką pralošti". Pasak J.Butos, kameroje geriausia kalėti vienam. "Man teko trejus metus kalėti poroje. Iš pradžių atrodo linksmiau ir laikas greičiau bėga. Tačiau po metų tai ima erzinti. Įsivaizduokite, kokią įtampą patiri, kai pabundi ryte ir žinai, jog po minutės pabus kameros draugas ir pradės kosėti. Tiksliai žinai, kuria koja išlips iš lovos ir kuria ranka pasikasys užpakalį. Net aišku, kokie bus pirmi jo žodžiai. Ir taip diena iš dienos. Tai veda iš pusiausvyros. O kai esi vienas, gyveni sau", - aiškina J.Buta.
Norėdamas kaip nors įprasminti gyvenimą už grotų, J.Buta griebėsi studijų. Dabar jis socialinės pedagogikos specialybės penkto kurso studentas. Paklaustas, ką patartų tik atvykusiam nuteistajam į kalėjimą, Justinas nė nemirktelėjęs pataria padaryti viską, kad čia nepatektum.
