Irena ZUBRICKIENĖ
Marijampolė - pasienio zonos miestas, nuo kurio ir lenkiškasis, ir rusiškasis užsienis prasideda vos už keliasdešimties kilometrų. Suvalkijos teisėsaugininkai įsitikinę, kad opios pasienio miestų problemos, anot jų, "mada iš užsienio", - prostitucija, sąvadavimas, nelegalios prekės, nelegalių migrantų judėjimas - Marijampolę ir aplinkines vietoves pasiekia bene pirmiausia. Ne išimtis - draudžiama prekyba narkotikais.
Narkotikų "salelė" - kolonija
Marijampolės policijos komisariato ONTT Narkotikų kontrolės skyriaus (NKS) komisaro inspektoriaus Dariaus Račkausko paskaičiavimu, daugiausia problemų, liudijančių apie draudžiamą narkotinių medžiagų "vaikščiojimą", skyriaus darbuotojams kelia Marijampolėje esanti griežtojo režimo pataisos darbų kolonija. Lyginant su praeitimi, pastebimas staigus šuolis: per septynerius pastaruosius metus kelias narkotinėms medžiagoms įvairiais būdais patekti į "zoną" buvo užkirstas 35 kartus (vidutiniškai po penkis kartus per metus), o per pirmąjį šių metų pusmetį tokių kartų užfiksuota jau vienuolika. Įdomu ir tai, kad per tuos septynerius metus narkotikų kelią nuteistiesiems dešimčia atvejų tiesė kolonijos darbuotojai, susigundę lengvesniu uždarbiu ir tapę, kalinių žargonu tariant, arkliais. Šiemet analogiškų atvejų kol kas neišaiškinta, tačiau ONTT pareigūnai užsiminė pagal turimus operatyvinius duomenis negalį tvirtinti, jog kolonijos darbuotojai visiškai atsiribojo nuo šios draudžiamos veiklos. Kita vertus, lengvatikiai ir rizikuoti linkę kolonijos darbuotojai turi keletą konkrečių pavyzdžių, kai per porą pastarųjų metų buvo atleisti iš darbo ir teismo griežtomis realiomis bausmėmis nuteisti trys buvę bendradarbiai, ketinę nuteistiesiems perduoti narkotinių medžiagų.
Prieš kurį laiką Alytaus kolonijoje kilus skandalui dėl ŽIV, Marijampolės kolonijoje nė kiek nesumažėjo bandymų perduoti narkotikų į "zoną". Kvaišalų prašančius nuteistuosius pamalonina jų artimieji, pažįstami, narkotinėmis medžiagomis "farširuojantys" siuntiniuose perduodamus daiktus. Pastebėta, kad ŽIV problema tik pakeitė narkotikų rūšį - dėl padidėjusios rizikos užsikrėsti baiminamasi "gaudyti kaifą" intraveniniais (leidžiamaisiais) narkotikais. Užtat siuntiniuose dabar daugiau randama kvaišalų miltelių ir tablečių pavidalu. NKS pareigūnai įsitikinę, kad užkirsti kelią narkotikams plisti kolonijoje galima tik vienu atveju - uždraudžiant perduoti siuntinius. Nuteistuosius artimieji galėtų remti tik pinigais, už kuriuos kaliniai apsiprekintų "zonoje" veikiančioje parduotuvėje.
Nelegalios prekybos viršūnėje - čigonai
Anot komisaro inspektoriaus D. Račkausko, grėsmingai skambantis "narkobiznis" Marijampolėje nėra masinio pobūdžio. Pačių marijampoliečių, susigundžiusių užsidirbti prekiaujant kvaišalais, yra nedaug. Marijampolėje ir jos apylinkėse dažniau sulaikoma nelegalia narkotikų prekyba užsiimančių kauniečių, vilniečių, šiauliečių. Jie įkliūva tik didelio operatyvinio darbo dėka, marijampoliečiams pareigūnams bendradarbiaujant su kitų rajonų analogiškomis tarnybomis. Pastebėta, kad per Marijampolę į Lenkiją dažniau gabenama heroino, nes jį (miltelius) lengviausia paslėpti. Tam pasiryžę prekeiviai heroino paketėlius mėgsta slėpti intymiausias kūno vietas dengiančiuose apatiniuose drabužiuose. Iš Lenkijos į Lietuvą dažniausiai gabenama amfetaminų (stimuliatorių), kuriuos gamina nelegaliai Lenkijoje veikiantys fabrikėliai. Pareigūnai pripažįsta, kad prekybą narkotikais Marijampolėje, kaip ir kituose miestuose, kontroliuoja nusikalstamos grupuotės - bene prieš dešimtmetį aktyviai veikusių gaujų "likučiai", atsiradę pasekėjai.
Aktyviausi narkotikų prekeiviai Marijampolėje - čia gyvenantys čigonai. Jie išsibarstę po visus Suvalkijos sostinės mikrorajonus, veikia šeimomis. Čigonai aktyviai palaiko ryšius su didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir net Kaliningrade (Karaliaučiuje) įsikūrusiais savo giminaičiais, tad jų veiklą jau galima vadinti plačiai išraizgytu voratinkliu. Patirties turintys prekeiviai veikia labai atsargiai, organizuotai. Jeigu koks nors asmuo ir įkliūva nedidelėje grandyje, tai pareigūnams prisikasti iki biznį organizuojančių "viršūnių" beveik neįmanoma. Čigonams iškeltos baudžiamosios bylos Marijampolės teisme stringa po kelerius metus - apėjusios aukštesnių instancijų teismus, vėl grįžta į Marijampolę, nes vis trūksta neginčijamų kaltės įrodymų.
Panašus likimas ištiko ir keletą bylų, kuriose narkotikų realizavimu buvo kaltinami marijampoliečiai (apie teisiamųjų naudai pasibaigusius teismo procesus "Akistata" neseniai rašė keletą kartų). D. Račkausko pastebėjimu, vien šiemet pusė teisiamųjų, sulaikytų per gerai organizuotas ONTT operacijas, iš teismo salės išėjo pakeltomis galvomis - išvengė laisvės atėmimo bausmės. Paprašyti pasvarstyti, kodėl Baudžiamasis kodeksas numato viena, o teisėjai daro kita, NKS pareigūnai teatsakė iškalbingomis šypsenomis. Belieka spėlioti, kad nelegali narkotikų prekyba jos organizatoriams ir vykdytojams atneša nemažai pelno, tad visagalis pinigas padeda "rasti" spragas įstatymuose ir būdus joms užpildyti. Nusikaltėliams palankiais teismo nuosprendžiais nusivylę ONTT pareigūnai šiandien svarsto, ar reikalingos nusikaltėlių sulaikymo operacijos, jeigu vėliau darbas nueina "šuniui ant uodegos"? Šie pareigūnai, dalyvavę rizikingose operacijose, po to savo veidus "demonstravę" teisme kaip liudininkai, vėliau netgi sulaukia grasinimų susidoroti, "atsiskaityti", teisiamuosius palaikančių jų artimųjų neslepiamos paniekos.
Narkomanų susibūrimai - teisėsaugininkų pašonėje
NKS pareigūnai teigia, kad narkotikų prekeiviai patys narkotikų nevartoja. Skyriaus oficialiais duomenimis, tikrų narkomanų Marijampolėje yra trisdešimt - nuo 25 iki 48 metų (vienas iš jų - ŽIV nešiotojas). Lyginant su praėjusiais metais, jų padaugėjo. Marijampolės pirminės sveikatos priežiūros centro medikų manymu, įregistruoti ne visi narkomanai - besisvaiginančiųjų yra bene dešimt kartų daugiau. Trečdalis Marijampolėje įregistruotų narkomanų šiandien atlieka bausmę. Vilčių, kad "zonoje" jie "užriš", nėra. Atvirkščiai: pareigūnai prognozuoja, kad iš įkalinimo vietos į Marijampolę sugrįžę žinomi narkomanai parveš naują "baubą" - ŽIV.
Anot pareigūnų, daugiausia narkomanų "taškų" yra R. Juknevičiaus ir Sporto gatvėse - vadinamuosiuose darbininkų (netoli buvusių gamyklų) kvartaluose. Aktyvi narkomanų buveinė užfiksuota ir prie geležinkelio stoties - mediniame dviaukščiame name, kur gyvena vakarykščiai kaliniai, asocialūs asmenys. Pati veikliausia ir pagal "stažą" seniausia šio "taško" narkomanė Gerda B. neseniai mirė, būdama vos per keturiasdešimties. Pareigūnų teigimu, motina "ant adatos buvo užsodinusi" ir du savo sūnus, kurie šiuo metu, laimei, nėra aktyvūs narkomanai. Gerdos bute galėdavo "pakaifuoti" kiekvienas, atsinešęs maltų aguonų - čia pat išsivirdavo ir pasidalindavo su pastogės šeimininke. Prieš dvejus metus Marijampolėje buvo išaiškinta ir dar viena "muziejinė retenybė" - kvaišalų laboratorija ant ratų. Narkotikus vartojantis marijampolietis Algirdas V. (27 m.) savo automobilyje "Fiat Ducato" buvo įsirengęs ir virtuvę, ir miegamąjį narkomanams - čia pat pasigamindavo dozę, čia pat susileisdavo, čia pat ir "kaifuodavo". Vyriškis į savo laboratoriją priimdavo visus norinčiuosius.
Pareigūnų duomenimis, Marijampolėje sparčiai daugėja narkotikų pasaulin pirmuosius žingsnius žengiančio jaunimo. Tai miesto centre esančių mokyklų vyriausiųjų klasių moksleiviai. Įdomiausia, kad jų susibūrimo vietos - teisėsaugininkų pašonėje: nuniokotame kiemelyje po prokuratūros langais, "Akimirksnio" kavinėje, taip pat esančioje prie pat prokuratūros, ir Poezijos parke, įrengtame prie centrinio policijos komisariato bei miesto savivaldybės. Šie smalsuoliai - daugiausia gerų, kultūringų šeimų vaikai. Pareigūnai teigia, kad užkietėjusių narkomanų tarp jų dar (!) nėra. Jaunuoliai dažniausiai vartoja uostomą amfetaminą, trims keturioms valandoms užliejantį energija, rūko "žolę" (kanapių dalis). Nors aktyvūs šių narkotinių medžiagų vartotojai rizikuoja susirgti plaučių vėžiu, širdies, kvėpavimo takų ar psichikos ligomis, ONTT pareigūnų teigimu, apie jaunuosius narkomanus informuoti jų pedagogai kratosi šios naujienos - ne tik slepia, neigia, bet ir gina savo moksleivius. Keista, bet daugumai svarbiau mokyklos garbė, o ne jaunuolių ateitis ir sveikata. Marijampolės pareigūnai džiaugiasi, kad mieste nėra naktinių barų - kartu daug mažesnė ir jaunimo svaiginimosi narkotikais problema.
Narkotikai - brangi prekė
Marijampolės pareigūnų duomenimis, labiausiai prieinamo opijaus ekstrakto ("šyrkos", "kaifo") - rudos spalvos skysčio, pagaminto iš smulkintų aguonų galvučių ir stiebelių, - viena dozė (vienas mililitras) kainuoja 6-10 litų (rudenį pigiau, nes ką tik nuimtas aguonų derlius, pavasarį brangiau, nes derliaus resursai baigiami). Nuo narkomano "stažo" ir narkotiko stiprumo priklauso, kiek laiko vartotojas jausis lyg spalvotame sapne. Už vieną stiklinę aguonų galvučių ir stiebelių tenka mokėti 5-10 litų. "Sunkesnįjį" narkotiką, heroiną, vadinamieji gatvės prekeiviai skiedžia įvairiomis cheminėmis medžiagomis, maišo su soda, gliukoze. Narkomanai jį uosto, rūko, leidžiasi. Žinoma, pirma už vieną gramą heroino (5-10 dozių) sumoka 160-200 litų. Asmenys, nuolat vartojantys heroiną, sako, kad jis sukelia šilumos ir atsipalaidavimo pojūtį. Šis narkotikas greitai įtraukia į savo pinkles. Mažiau populiarus kokainas (uostomas, rūkomas, leidžiamas) yra bene pats brangiausias - vienas gramas parduodamas už 280-300 litų. Kokaino dozės poveikis trunka tik iki pusvalandžio, todėl ne kiekvienas aktyvus narkomanas gali jo pirktis. Jaunimo išpopuliarinto amfetamino viena tabletė kainuoja apie 30 litų, vienas gramas "žolės" (kanapių) - 10-25 litus (lietuviška prekė pigesnė, olandiška brangesnė).
Savaime aišku, didelės narkotikų kainos kvaišalų liūne atsidūrusius narkomanus varo į neviltį ir pakiša mintį pinigų naujoms dozėms gauti nusikalstamu būdu. Dažniausiai narkomanai ryžtasi vagystėms - anksčiau lįsdavo į butus, dabar labiau pamėgę didelius prekybos centrus, kur įsivaizduoja galintys likti nepastebėti. Lenda ir į automobilius, kuriuose pamato paliktų vertingų daiktų. Narkomanai, demaskuoti savame mieste, vyksta vogti į aplinkines vietoves. Jie ne tik paklūsta didesnių nusikaltėlių valiai, bet ir - ne paslaptis - yra naudingi policijos pareigūnams atskleidžiant nusikaltimus, renkant operatyvinę informaciją. Galbūt todėl ir pastebimas paradoksas: narkomanas viena ranka baudžiamas, kita - glaudžiamas.