Liustracijos komisija patvirtino savo išvadą, jog į KGB rezervą įtraukti asmenys nėra tapatintini su sovietinio saugumo spaltaisiais bendradarbiais. Pagal Lietuvos įstatymus, būti įrašytam į KGB rezervą nereiškia sąmoningo bendradarbiavimo su šia sovietų represine struktūra, tačiau visuomenėje diskutuojama, ar tokie asmenys turi moralinę teisę eiti aukštas valstybės pareigas.
Šiomis dienomis savo nuomone turi pateikti ir Parlamento laikinoji komisija, tačiau kad ir kokios bus išvados, jos visų tikrai netenkins. Jau dabar tai rodo gyventojų apklausos.
"Spinter tyrimų" apklausa
Remiantis tyrimo rezultatais, 74 procentai šalies gyventojų sutinka, kad tikslinga paviešinti KGB rezervui priklausiusių žmonių pavardes. 13 procentų laikosi priešingos nuomonės, o 14 procentų šiuo klausimu neturi nuomonės. Sąrašų paviešinimui labiau pritaria vyresniojo amžiaus gyventojai, o jaunimas dažniau neturi aiškios nuomonės šiuo klausimu.
Respondentai neišsakė aiškios nuomonės, kaip turėtų būti pasielgta su KGB rezervo sąrašuose buvusiais aukštais valstybės pareigūnais. 27 procentai gyventojų vertinimu, tokie žmonės privalo besąlygiškai atsistatydinti, 38 procentai mano, kad galimybę toliau eiti pareigas turėtų nulemti bendradarbiavimo su KGB lygis, 11 procentų teigė, kad turi būti atsižvelgta į šių asmenų nuopelnus Lietuvai jau po Nepriklausomybės atkūrimo.
Gyventojai nepritaria priėjimo prie KGB archyvinių dokumentų ribojimui - net 80 proc. apklaustųjų tokius valdžios veiksmus vertina neigiamai. Itin neigiamai panašius ribojimus vertina vyresnės kartos atstovai, jaunesni respondentai dažniau susilaikė nuo vertinimo.
Daugiau nei pusė - 56 procentai - respondentų mano, kad reikėtų skirti daugiau dėmesio visuomenės, ypač jaunimo, švietimui Lietuvos istorijos klausimais, 24 procentai tam nepritaria. Tokiai iniciatyvai mažiausiai linkę pritarti jauniausieji respondentai, kurių nuomone, visų lygių mokyklose pakankamai išsamiai dėstoma Lietuvos istorija, tad papildomas šios temos sureikšminimas būtų paprasčiausias lazdos perlenkimas.
Šį gyventojų viešosios nuomonės tyrimą bendrovė atliko naujienų portalo "Delfi" užsakymu.
Panašūs ir BNS užsakymu atlikti Rinkos analizės ir tyrimų grupės apklausos rezultatai. Paklausti, ar KGB rezerve praeityje buvę asmenys turi moralinę teisę užimti aukštus valstybinius postus, net 63,3 procento respondentų atsakė neigiamai.
Tai ne žaidimas
Parlamentinė komisija turėtų aiškiai psakyti kas yra KGB rezervo karininkas. "Vieniems atrodo, kad priklausymas KGB rezervui yra lyg ir pramoginio pobūdžio užsiėmimas, - sako žinomas žurnalistas Rytis Juozapavičius. - Kiap iškyla su komjaunuoliais darbo ir poilsio stovykloje. Kiti sako, kad būti KGB rezervo karininku - vadinasi, būti sąmoningai pasirengusiam bendradarbiauti su nusikalstama ir pavojinga užsienio slaptąja tarnyba. Tokia padėtis, kai žmonės, dėl kurių biografijos visuomenėje nėra sutarimo, ižima aukštus postus, yra stačiai nesuvokiama. Nelabai suprantu paaiškinimų, kurių logika verčia manyti, kad KGB karininko statusas prilygsta kone pramoginei veiklai. Įrašas biliete, ir tiek".
Šiai R. Juozapavičiaus nuomonei pritaria ir redakcijos kalbinti jauni žmonės. "Niekaip nesuprantu, kaip gali užsienio reikalaų ministru ar saugumo vadovu dirbti žmonės, susiję su KGB, - sakė 18-metė Kamilė. - Ir koks bus NATO ar Europos Sąjungos vadovų pažiūris į tokius Lietuvos atstovus? Kaip tokius žmones prileisti prie slaptų dokumentų, kurie, be abejo, domina Rusijos struktūras".
Kiek kitaip į skandalą ie į rezervistus žiūri buvęs Valstybės saugumo departamento vadovas, ambasadorius Mečys Laurinkus. Jis
