Giedrė POTELIŪNAITĖ
Mano geriausia draugė Aldona, pedagogė kaip ir aš, nekantraudama atlėkė pasidalinti įspūdžiais iš kelionės, kurią praėjusių švenčių proga suorganizavo darbovietė, o didžiąją dalį išlaidų padengė profesinė sąjunga. Savo ruožtu ir aš turėjau ką papasakoti - mano mokykla taip pat išvežė mus prasiblaškyti ir apžiūrėti Krokuvos įžymybių. Ir nuotraukas susirinkau - norėjau perteikti visą miesto grožį ir vaizdingiau pasidalinti įspūdžiais. Bet Aldona nelabai žiūrėjo į nuotraukas, net ir klausė kažkaip neatidžiai ir vis stengėsi įsiterpti. Ką gi, matyt, jos kelionė buvo įdomesnė, vis dėlto Belgiją aplankyti - tai ne Lenkiją. Dar man nepabaigus savo pasakojimo apie Vavelio pilies didybę, Aldona nebeiškentė: - Tu žinai, kur mes buvom??? Taip, taip, Belgija graži ir Briuselį pamatyti įdomu, bet kas ten darosi švenčių laikotarpiu! Matai, pas juos yra tradicija prieš šventes atsikratyti visų nereikalingų daiktų. Suneša uos į tokį kiemą didžiulį ir palieka. Ir nesusimąsto, kad tokie geri daiktai mums, mokytojams, labai reikalingi... Nesuprantu, klausau Aldonos ir laukiu įspūdžių apie Europos žmogaus teisių būstinės pastatus ir bent vienos nuotraukos... O ši pila neatsikvėpdama: - Netyčia mes tą kiemą užmatėm klajodami po gatveles. Ir galvojam, kaip čia tiek gerų daiktų be priežiūros palikta. Nuo drabužių iki buitinės technikos. Tik vėliau susipratome, kad turtuoliai belgai visa tai tiesiog išmeta. Suskubome gėrybes dalintis, kol neatvažiavo koks sunkvežimis ir visko nesurinko. Lyg nejauku buvo iš pradžių, bet prietemoje vis drąsiau darėsi ir mikliai dalinomės radybas. Pagaliau juk niekas mūsų ten nepažįsta, nežino, kad mes inteligentai ir jų šalyje gerbiamos specialybės atstovai. Žiūrėk - ir tau parvežiau mylimo Bethoveno melodijų albumą. Visai suglumusi žiūriu į ją, o ji rodo man savo naujus odinius batus, rankinuką ir auskarus... - Tai va, mieloji, turiu puikią idėją kitų metų šventėms. Pasiūlysiu savo mokykloje. Gana mums tos kultūros ir čia - pedagogai juk kultūra persisunkę, bet nuo to nei kiek ne laimingesni. Todėl siūlau mokykloms mestis į krūvą ir pasisamdžius kokį sunkvežimį važiuot į Europą išmestų gėrybių rinkti. Manai neatsirastų norimčių? Tik sunkvežimių daugiau pasisamdyt reikia - gal profesinė sąjunga finansuotų? Nes taip spaudžia širdį, kai pasiimt negali nei beveik naujos skalbimo mašinos, nei gerutėlio televizoriaus. Įsivaizduoju, kad ir man skaudu būtų. Ir įsivaizduoju, kokia puiki būtų Aldonos pasiūlyta ekskursijos programa. Tik kažkaip dėl sunkvežimio abejoju... Būtų geriau "fūrą" paimti.
