Žilvinas VIZGIRDA, Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Prievartavo turtą
Klaipėdos VPK Organizuotų nusikaltimų tyrimo tarnybos, Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus bei "Aro" pareigūnai atliko operaciją, po kurios VPK areštinėje atsidūrė net trys uostamiestyje gerai žinomi gyventojai - penkis kartus už įvairius nusikaltimus teistas R. Bubelis (44 m.), Sigito Gaidjurgio posūnis, jo aplinkos atstovas, šešis kartus teistas A. Šidlauskas (34 m.), pravarde Pončikas, ir sporto klubo "Titanikas" prezidentas, bokso bei bušido sporto šakų treneris V. Nevolia (51 m.). Trijulė įtariama turto prievartavimu.
Į policiją kreipėsi automobilių prekyba užsiimantis uostamiesčio verslininkas ir pasiskundė, kad iš jo, pasitelkiant bauginimus ir grasinimus, reikalaujama per 40 000 JAV dolerių. Tai atseit kaip skola už parduotą automobilį kitam šio verslininko pažįstamam asmeniui.
Organizuoto nusikalstamumo tyrimo pareigūnai skubiai apsvarstė veikimo planą ir reketuojamam verslininkui pateikė konkrečius nurodymus. Nors neskelbiama, kas ir kaip buvo suplanuota, yra žinoma, jog visų pirma buvo kruopščiai surinkti turto prievartavimo įrodymai bei įkalčiai - sukaupta telefoninių pokalbių įrašų, kitų svarbių duomenų.
Pasiruošimas turto prievartautojų demaskavimo operacijai, anot Klaipėdos apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus vyriausiojo prokuroro J. Michailovskio, truko savaitę.
Reketuojamas verslininkas sutartu laiku ir sutartoje vietoje susitiko su vienu iš reketininkų ir perdavė 7 000 JAV dolerių bei maždaug 10 000 JAV dolerių vertės visureigį. Likusią "skolą" buvo sutarta baigti mokėti dalimis. Štai su šiais pinigais - 10 000 JAV dolerių - verslininkas ir pasirodė prie "Kalifornijos" baro. Pinigai buvo atiduoti R. Bubeliui, kurį iškart sulaikė "Aro" pareigūnai. Panašiu metu "Aro" rankose atsidūrė ir R. Bubelio bendras A. Šidlauskas, o tiesiog iš treniruotės "Titaniko" sporto klube surakintomis rankomis buvo išvestas V. Nevolia.
Anot apygardos prokuratūros pareigūnų, įtariamųjų turto prievartavimu sulaikymo operacija vyko be jokių nesklandumų. Sulaikomi asmenys esą nė nebandę priešintis, tiesa, R. Bubelis mėginęs pabėgti, skuosdamas išmetęs ką tik gautus pinigus, tačiau greitai buvęs sulaikytas.
Kitądien buvo kreiptasi į apylinkės teismą dėl trijulės suėmimo. R. Bubelis ir A. Šidlauskas teismo sprendimu suimti dviem, o V. Nevolia - vienam mėnesiui.
Kaip minėjo apygardos prokuratūros ONKT skyriaus vyr. prokuroras J. Michailovskis, kol kas ši kompanija įtariama dėl vieno turto prievartavimo fakto, bet per tyrimą bus aiškinamasi, ar panašių dalykų trijulė nebuvo dariusi ir anksčiau, tačiau reketuojami piliečiai pareigūnų pagalbos neprašė. Beje, prokuroras atvirai piktinosi, jog iš policijos žurnalistams nuteka slapta informacija, mat esą "Aro" pareigūnams dar tik ruošiantis įtariamųjų sulaikymo operacijai, į vietą atvyko kone visų Klaipėdoje leidžiamų laikraščių žurnalistai bei fotografai ir nekantriai laukė operacijos pradžios.
"Akistatos" turima informacija, R. Bubelis anksčiau aktyviai reiškėsi Sigito Gaidjurgio vadovaujamos nusikalstamos grupuotės veikloje, kiek vėliau priklausė prieš kelerius metus nužudytų brolių Žukauskų suburtai "Storinių" gaujai. Už vieno automobiliais prekiavusio verslininko, įmonės "Kniupsius" bendrasavininkio V. B., pagrobimą ir 100 000 JAV dolerių išpirkos reikalavimą R. Bubelis buvo nuteistas pusseptintų metų laisvės atėmimo bausme, tačiau į laisvę išėjo anksčiau laiko. Pastaruoju metu vienoje bendrovėje jis dirbo vadybininku. R. Bubelio brolį už pasipriešinimą 1996 metais nušovė "Aro" pareigūnai, o kitas brolis ieškomas policijos.
S. Gaidjurgio išaugintas ir "išmokytas" sugyventinės sūnus nuo kito vyro A. Šidlauskas irgi buvo prisidirbęs iki ausų - teistas už vagystę, piktybinį chuliganizmą, nelegalų ginklo laikymą ir kitus nusikaltimus. 1994 metais buvo susprogdintas jam priklausęs automobilis, vėliau šis vyrukas bandytas nušauti, tačiau rimtų sužalojimų išvengė.
Kultūristai ne tik dailina kūną
Ne tik uostamiestyje, bet ir visoje Lietuvoje ne naujiena, kad labai dažnai tarp nusikaltėlių galima sutikti sportininkų. Ypač boksininkų, kultūristų, imtynių atstovų. Šių metų pavasarį paskelbtas teismo nuosprendis Europos kultūrizmo čempionato bronzos medalio laimėtojui Haroldui Dambrauskui. Už masažo kabineto savininkės reketavimą jis nelaisvėje turėtų praleisti 1,5 metų. Pats sportininkas draugėms pažadėjo grįžti namo po 4 mėnesių.
H. Dambrauskas su draugu, kurio taip ir neišdavė (tad protokoluose rašoma: "su tardymo nenustatytu draugu"), apsilankė masažo salone ir pareikalavo mokėti jam už "stogą" po 200 litų per savaitę. Sportininkas pagrasino, kad nuskus masažuotojoms plaukus, sumuš, ir gyrėsi, kad taip jau yra pasielgęs su prostitutėmis ir kad jam moka net 37 "chatos". Visa tai buvo įrašyta į vaizdo juostą, tad nors teisme Haroldas ir tvirtino, kad taip tik pajuokavo, bet teisėjo tai neįtikino. Skirdamas bausmę teisėjas atsižvelgė tik į medalininko nuopelnus sportui. Jeigu būtų atsižvelgęs ir tai, kad H. Dambrauskas už reketą jau du kartus teistas, ko gero, būtų skyręs daugiau.
Tarp nuteistų kultūristų - ir Lietuvos čempionas, tarptautinių turnyrų nugalėtojas klaipėdietis V. Sryvkinas, kultūristai iš Šiaulių V. Undžėnas,V. Baranauskas (Baranis), V. Stanaitis (Stalonė), kauniečiai A. Žemaitis (Kukas), V. Matusevičius (Matas), J. Krasauskas (Jankelis) ir daugelis kitų. O reketo pradininku Lietuvoje galima laikyti sportininką iš Šiaulių Vidą Antonovą. Atletinės gimnastikos mėgėjas, subūręs gaują panašių į save, reketavo Šiaulių, Kelmės, Joniškio, Radviliškio ir kitų aplinkinių rajonų verslininkus. "Mafijos tėvas" duoklės reikalaudavo net iš tų, kurie statydavosi namus ar nusipirkdavo naujesnius automobilius. Kiekvieną kartą važiuodamas pas reketuojamuosius V. Antonovas užsikabindavo mafiozo atributą - auksinį kryžių, - pasiimdavo dvi treninguotas "torpedas" ir važiuodavo pasiimti savo 10 procentų.
Trumpas boksininkų gyvenimas
Toliau nuo sporto esantys žmonės net nesusimąstę įvairias imtynes ir boksą vadina banditų sporto šakomis. Pagrindo šiems žodžiams - kiek nori. Ne vienas boksininkas nuteistas, ne vienas - netgi pats federacijos prezidentas - nušautas.
1997-aisiais buvo nužudytas boksininkas Gintautas Bakanauskas (Bakanas). Pagal operatyvinius duomenis, trisdešimtmetis priklausė "Žaliakalnio" grupuotei, dirbo Saturno Dubininko (Sato) apsaugoje. Daugkartinis Sovietų Sąjungos ir Lietuvos bokso čempionas buvo sušaudytas belipantis į prabangų automobilį. Jis dar bandė bėgti, tačiau netoli - tik 50 metrų. Buvo kalbama, kad ši byla bus išaiškinta, bet po kurio laiko Rusijoje per avariją žuvo ir pagrindinis Bakano nužudymo liudininkas.
Dar pirmaisiais Nepriklausomybės metais Garliavoje buvo nušautas tik ką iš Barselonos sugrįžęs Vidas Markevičius. Sau lygių Lietuvoje neturėjusiam vaikinui buvo peršautas kaklas. Tuo metu viešai buvo kalbama, kad, ko gero, žuvęs boksininkas reketavo vieną Garliavos verslininką. Teisybė taip ir nepaaiškėjo, nors draugai sako, kad Vidas nebuvo žmogus, kuris būtų galėjęs pats sugalvoti ką nors plėšti ar reketuoti. Jei tai atsitiko, tai galbūt į tokią veiklą buvo įtrauktas netyčia. Nors vėliau atsirado duomenų, kad V. Markevičius galėjo priklausyti V. Stankevičiaus (Smauglio) grupuotei.
Kitas žuvęs bokso atstovas - Bokso federacijos prezidentas R. Daškevičius. Jo nepavadinsi atsitiktinai pakliuvusiu į nusikaltėlių pasaulį. Daškė buvo žinomas ne tik Kauno, Lietuvos bet ir Rusijos kriminaliniame pasaulyje. Jaunystėje tapęs Lietuvos jaunių ir jaunimo bokso čempionu, vėliau Daškė ragavo ir kolonijų duonos. Kaip ir daugelis kovinių sričių atstovų, taip ir šis boksininkas sėdėjo dėl turto prievartavimo.
Išrinktas federacijos prezidentu, R. Daškevičius ėmėsi energingos veiklos: surengė A. Šociko bokso turnyrą, siekė atgaivinti Lietuvos boksą. R. Daškevičius mezgė pažintis ir su aukštais Europos bokso vadovais, nuolat stengėsi būti viešumoje tarp Lietuvoje žinomų žmonių ir pats norėjo būti žinomas ne kaip "daškinių" vadas, bet kaip visuomenės veikėjas.
"Sportas puikiai padeda keisti įvaizdį, ypač jei esi abejotinos reputacijos. Kai keli tūkstančiai sirgalių palaiko tavo remiamą sporto šaką ar sportininką, skanduoja tavo vardą, tampi lyg ir policijos nepajudinamas, - "Akistatai" sakė vienas toks pogrindžio atstovas. - Vėliau už sporto rėmimą galima gauti ir kokį medalį, nusipaveiksluoti su prezidentu".
Panašiu keliu ėjo ir Remigijus Daškevičius. Jo pažįstamų ratas labai platus. Jau jaunystėje pažinojo krepšininką V. Chomičių, sovietų armijos karininką, triskart pasaulio sambo čempioną Č. Jazerską. Tai jis treniravo Remigijų, kai šis tapo Sovietų Sąjungos ginkluotųjų pajėgų čempionu. Baigęs tarnybą R. Daškevičius tapo "Tauro" sporto klubo nariu. Šio klubo nariai (sportininkai) budėdavo restoranuose, saugojo įvairius objektus, o uždarius klubą tapo reketininkais.
Bet, matyt, R. Daškevičius turėjo ir kitą gyvenimą, kuris buvo susijęs su buvusiais draugais, kontrabandos bizniu. Už tai ir nukentėjo. Nors ir kaip stengėsi prezidentas kurti gerbiamo piliečio įvaizdį, policija sekė jo darbus ir oficialiai įspėjo likus vos dviem savaitėms iki jo žūties.
34 metų R. Daškevičius tapo kruopščiai rengto pasikėsinimo auka. Pareigūnų nuomone, tai profesionaliausiai Lietuvoje parengta užsakomoji žmogžudystė. Nors "daškinį" lydėjo keli asmens sargybiniai, bet saugojamojo neapsaugojo.
Panašiai buvo nušauti ir dar keli "daškiniai": V. Macelis, S. Velečka, V. Mickevičius. Jie irgi vienaip ar kitaip susiję su sportu. Bandyta nušauti ir Bokso federacijos viceprezidentą Rolandą Skopą. Į jį buvo paleista net 12 šūvių, bet tik viena kulka jam šiek tiek įbrėžė kairiąją ranką. Po R. Daškevičiaus žūties R. Skopas buvo laikomas realiausiu kandidatu į prezidentus, bet jis savo kandidatūros nekėlė.
Naująjį federacijos prezidentą V. Laurinavičių irgi persekiojo teistumų šleifas. V. Laurinavičius yra teistas už chuliganizmą, plėšimą ir tyčinį kūno sužalojimą. Paskutinį kartą buvo suimtas 1994 metais. Jis buvo apkaltintas valstybinio turto grobstymu perkant ginkluotę Lietuvos kariuomenei. Po kelių mėnesių iš Lukiškių buvo paleistas už užstatą. V. Laurinavičius neprisipažino, kad būtų ką nors daręs prieš įstatymus, o už Lietuvos kariuomenės apginklavimą, anot jo paties, galėtų būti apdovanotas, o ne teisiamas. Po to jo pavardė dar šmėkštelėjo nusikaltimų ir įvykių suvestinėse 1995-aisiais, kai Pasienio policija jį sulaikė su prabangia mašina "Porsche 944". Interpolo duomenimis, ji buvo pavogta Štutgarte. Vėliau V. Laurinavičius įkūrė ir vadovavo organizacijai, kuri rūpinosi kaliniais, artimai bendravo su Seimo nare N. Oželyte. Juos buvo galima matyti ne tik kolonijose, bet ir Nidoje, Vilniuje, kitose viešose vietose. Dar sovietmečiu V. Laurinavičius Kaune bendravo su sovietiniais karininkais, o vėliau tomis pažintimis pasinaudojo.
Kraujas liejasi laisvai
Panašiai yra ne tik su boksininkais. Sporto pasaulis gan kruvinas. 1998 metų spalio 16-osios vidurnaktį prie savo garažo Ašigalio gatvėje nušautas Kauno dziudo federacijos prezidentas Vaidotas Stankevičius (Smauglys, Stankė). Žudikas vyro laukė ant garažo stogo. Kulkos pataikė V. Stankevičiui į krūtinę, kaklą, galvą. Nusikaltėlis nieko iš aukos nepaėmė, tad manoma, kad tai būta užsakytos žmogžudystės. Tiesiogiai su sporto reikalais Dziudo federacijoje ji nesiejama, bet, kaip ir kiti sportininkai, V. Stankevičius galėjo dalyvauti mašinų vagysčių, reketo ir prekiavimo alkoholiu biznyje. Stankė buvo susijęs su S. Gaidjurgio gaujos nariais, o pastarasis naikino visus bent kiek jam neįtikusiuosius.
Sovietmečiu V. Stankevičius vadovavo "Sportininkų" gaujai, plėšdavusiai kaimo parduotuves. Sulaikytas su įkalčiais Stankė buvo nuteistas kalėti 14 metų, tačiau iš bausmės atėmimo vietos paleistas anksčiau laiko. Grįžęs vėl sukūrė sportininkų-smogikų grupuotę ir užsiėmė reketu.
Nušautas buvo ir buvęs jaunių čempionas, ieties metikas Kęstutis Jurša (38 m.). 2000-aisiais Kęstutis ruošėsi dalyvauti pasaulio lengvosios atletikos čempionate (senjorų grupėje) ir buvo nušautas tiesiog stadione per treniruotę. Manoma, kad tai galėjo būti padaryta dėl negrąžintų skolų. Egzistavo ir kita versija - važinėjęs po sporto stovyklas sportininkas galėjo būti įsipainiojęs į narkotikų mafijos tinklą.
Nebeliko auklių - vaikas be galvos
Panašiai žuvusių ar teistų sportininkų būtų galima vardinti dešimtis. Kodėl jauni vyrai pasuka tokiu rizikingu keliu? Sovietmečiu sportininkais, pasiekusiais bent kiek didesnių aukštumų, rūpinosi valstybė. Treniruočių stovyklos, išvykos į užsienį, pagerintas maitinimas - visu tuo rūpinosi treneriai, komandų viršininkai. Sportininkų uždavinys buvo užimti kuo aukštesnę vietą ir... grįžtant iš kokios Vokietijos ar Bulgarijos parsivežti sau, o jei pasiseks, ir parduoti džinsų, videomagnetofonų, kokių nors uždraustų žurnalų. Pasisekdavo ir tada, jei pavykdavo į užsienį nuvežti kokį nors paklausą užsienyje turintį fotoaparatą ar dėžutę ikrų. Tokią kontrabandą veždavo ir sportininkai, ir treneriai. Gudresnieji veždavo valiutą. Įkliuvusiems labai aukšto lygio sportininkams tai būdavo dovanojama, žemesnieji tapdavo "neišvažiuojančiaisiais". Jauni vyrukai (o kai kada - ir merginos) iškrėsdavo ir kitokių šunybių - vogdavo užsienyje iš supermarketų, o tėvynėje chuliganaudavo, pakliūdavo blogų draugų įtakon. Pakliūti irgi buvo nesunku, nes paskui geresnį sportininką visada pulkais sekiodavo gerbėjai, kurie laikydavo garbingu dalyku išgerti su sportininku stiklelį kitą ar kaip kitaip jį pavaišinti. Atsakomybė už tokius darbelius buvo pagal rangą. Čempionai net ir už sunkius nusikaltimus - išžaginimus, plėšikavimus ir kt. - išvengdavo atsakomybės, o kiti būdavo "nurašomi į nuostolius" ir dingdavo iš sportinių suvestinių.
Pasikeitus santvarkai, pasikeitė požiūris ir į sportą, ir į pinigus. Sportui ir toliau reikėjo pinigų. Valstybė nustojo jų duoti. Štai kad ir minėtas Kauno klubas "Tauras". Iš pradžių jo nariai laisvalaikiu saugojo įvairius objektus ir už tą darbą uždirbdavo pinigų. Vėliau iš objektų apsaugos juos išstūmė irgi norėję vakarais užsidirbti pinigų policininkai. Sportininkai pasuko kriminaliniu keliu. Žinodami, kaip kai kurie verslininkai uždirba pinigų, ėmė juos reketuoti. Atsirado "juodosios kasos", grupuotės, ėmė suktis dideli pinigai ir visa tai įtraukė kaip liūnas.
To neišvengė ne tik įvairiausių klubų nariai, bet ir buvę profesionalai, aukštų laimėjimų pasiekę sportininkai.
Baigėsi sportininko karjera. Ką daryti, jei nesi Sabonis ar Marčiulionis, nesugebėjai įsukti verslo, gyvenai tik šia diena? Ko griebtis, jei profesijos, be sporto, - jokios, o už dienos kitos nebus ką valgyti? Įprastai sportininkai turi ryšių įvairiose šalyse, visur - daug pažįstamų. Gerai, jei jie - sąžiningi verslininkai, tarnautojai. Laiku suteikta jų pagalba padėjo ne vienam buvusiam sportininkui. Treneriams galėtų padėkoti ir tie, kurie klausė patyrusių žmonių patarimų, mokėsi, įgijo diplomus, profesijas. Apie juos šiandien rašo kiti laikraščiai. Buvę krepšininkai Š. Marčiulionis, V. Urba, rankininkas V. Trinkūnas, lengvaatletė V. Bardauskienė, dviratininkas G. Umaras šiandien Lietuvoje žinomi verslininkai, pavyzdys visiems.
Tačiau yra ir kitokių pavyzdžių. Lietuvoje (ir ne tik) plačiai nuskambėjo Barselonos olimpinių žaidinių prizininko Romano Brazdauskio istorija. Jis suartėjo su kriminaliniu pasauliu ir galų gale už kontrabandą buvo nuteistas Vokietijoje. Už nelegalų miltų įvežimą lygtinai buvo nuteistas ir kitas žalgirietis - Virginijus Jankauskas.
Komandos - pinigų "plovyklos"
Dalis sporto patenka ir į mafijos glėbį. Sporto komandos ir klubai - ideali vieta pinigams "plauti". Tam pasitelkiamas Rėmimo įstatymas, kuriuo taip skundžiasi sporto funkcionieriai. Nusikaltėliai investuoja į sportą dideles sumas, nes taip "išplaunami" pinigai ir užsidirbamas teigiamas įvaizdis Lietuvoje. Tai nėra taip aktualu, nes Lietuva - per maža valstybė, per mažos ir komandos, kad galėtų uždirbti milijonus. Bet pažiūrėkim, kas darosi Rusijoje? Buvęs Kauno "Žalgirio" bendrasavininkis Šabtajus Kalmanovičius, pamatęs, kokie milijonai sukasi šioje šaly, tikriausiai dėl to ir atsisakė "Žalgirio". Rusijos sportą persekioja mafijos ir politikos ryšiai. Milžiniškos investicijos į sporto klubus įvairiais keliais pervedamos per ofšorines bendroves kur nors Kaimanų salose. Sporto rėmėjams politikai panaikino alkoholio ir cigarečių muito mokesčius, tad šių prekių importas augino sporto fondų sąskaitas. Sporto klubus supirko naujieji rusų milijardieriai. Gudresnieji investuoja užsienyje. (Romanas Abramovičius, kuriam priklauso Rusijos naftos kompanijos, nusipirko Londono "Čelsi" klubą. Šalies prezidentas V. Putinas tuo nepatenkintas, bet pinigai iš šalies jau išplaukė.)
Ten, kur dideli pinigai, daugiau ir žmogžudysčių. Lietuvoje nukentėjusiųjų, besisukiojančių prie sporto, - dešimtys. Rusijoje - šimtai. Per penkerius metus buvo nužudyta daugiau kaip 800 sportininkų. Buvo nušautas Rusijos ledo ritulio federacijos prezidentas Valentinas Syčas, Maskvos "Spartako" futbolo komandos generalinė direktorė Larisa Nečiajeva, Novorosijsko "Černomazeco" prezidentas Vladimiras Butas, dar keli aukšto lygio sporto funkcionieriai, šimtai eilinių. Rusijoje gali gauti kulką net už tai, kad sugalvojai pereiti į kitą komandą. Ypač jei tam prieštarauja tavo klubo savininkas.
Pagarsėjo ir bukmekerių kontoros. Jos priima sumas, statomas ne tik už rungtynių baigtį, bet ir už įvarčių santykį. Atsiranda neįprasti futbolui rezultatai (pvz., 5:4). Kas statys daug už tokį fantastišką rezultatą? Tik tas, kuris žino, kad rungtynės baigsis tokiu rezultatu. Tad aikštelėje vyksta ne rungtynės, o spektaklis.
Paprastai visa tai, kas vyksta pas kaimynus, ateina ir pas mus. Belieka guostis, kad per mažos pinigų sumos, per maža rinka nepritrauks tiek blogybių, kad į stadioną nesinorės nė pažiūrėti.
