Krantų ir kopų tvarkymo specialistai iš Europos šalių ragina radikaliai keisti Kuršių nerijos kraštovaizdį. Teigiama, jog apsodinus mišku ši teritorija prarado pirminį savo žavesį.
Beveik 100 kilometrų dabar pajūriu besidriekianti apsauginė kopa Kuršių nerijoje buvo pradėta formuoti prieš 200 metų. Ji turėjo sustabdyti iš jūros nešamą smėlį, kuris, slinkdamas žemyno link, palaidojo ne vieną žvejų kaimą. Formuojant kopagūbrį tuo pat metu buvo tvirtinamos ir jau susiformavusios kopos, kurios apželdintos mišku.
Teigiama, jog tokia žmogaus veikla Kuršių nerijos kraštovaizdį pakeitė neatpažįstamai. Todėl praėjusią savaitę į konferenciją susirinkę krantotvarkos specialistai iš visos Europos prabilo apie būtinybę eksperimentuoti ir imtis radikalių permainų - iškirsti dalį Kuršių nerijos miško, vėl leisti slinkti kopoms, kaip tai buvo prieš 200 metų, ir taip šiai unikaliai teritorijai grąžinti pirmykštę išvaizdą.
Kuršių nerijos nacionalinio parko direktoriaus Vlado Portapo teigimu, kad nerijoje vėl atgytų keliaujančios kopos, nepakaks vien tik iškirsti mišką. Natūraliems gamtos procesams trukdo ir pamariu nutiestas kelias, kuris stabdo smėlio pustymą. Todėl imta svarstyti, jog jį reikėtų pakelti ant estakados.
Anot direktoriaus, jau dabar pastebima, kaip Naglio rezervate niekieno netrukdomas miškas užima vis naujas teritorijas. Šis procesas stebimas jau apie 40 metų. V. Portapas sako, kad greitai ši vieta taps panaši į paprastas Dzūkijos kalveles. Todėl svarbu išsaugoti Kuršių nerijos unikalumą, kurį sudaro kopos, o ne miškas.
Direktorius pripažįsta, jog kol kas tai - tik gražūs planai. Akivaizdu, kad tokioms radikalioms permainoms įgyvendinti Kuršių nerijos nacionalinio parko tvarkymui skiriamų lėšų nepakas. Didesnio finansavimo tikimasi nebent tada, kai Lietuva taps Europos Sąjungos nare.
ELTA
