Alvidas JANCEVIČIUS
Klaipėdietis Bronius Steponkus (25 m.) su savo auka M. D. dirbo Baltijos laivų statykloje. Siejo juos, kaip pažymėta teismo nuosprendyje, vien darbo santykiai, kurie nebuvo labai geri. Vyrai dažnai konfliktuodavo. Ir pats dabar jau nuteistasis pripažino, kad jis dažnai turėjo taisyti M. D. padarytą broką. Teisme liudijęs vienas tiesioginių šių vyrų vadovų prisiminė kartą net perspėjęs M. D., kad už blogą darbą nubaus, ir iš B. Seponkaus akių supratęs, kad šis apsidžiaugęs.
Tos 2004-ųjų kovo 12-osios vakare B. Steponkus paskambino M. D. ir pakvietė susitikti Naikupės gatvėje, netoli savo namų. Pats išsikirpo kepurėje skyles akims, užsimovė kepurę, pasiėmė neteisėtai laikytą medžioklinį šautuvą, pasikišo jį po striuke ir išėjo į kiemą. M. D. sėdėjo automobilyje. Vėliau teisme B. Steponkus aiškino pagalvojęs, jog M. D. galįs šauti į jį, todėl šovęs pirmasis. M. D. išlipo iš automobilio ir pradėjo bėgti. Pasigirdo antrasis šūvis. Tačiau M. D. bėgo toliau. Nugriuvo jis tik po trečiojo šūvio. Pribėgęs B. Steponkus į nugarą paleido dar 2 šūvius. Po to šautuvą ir kaukę išmetė, nubėgo per keletą kiemų ir, jo paties žodžiais, vaikščiojo "bandydamas suvokti, kas įvyko".
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija nuosprendyje įvertino teisiamojo žodžius, esą jis bijojęs M. D., todėl nužudęs gindamasis. Tačiau šio fakto nepatvirtino jokios faktinės aplinkybės. Tiesa, apygardos teismo kolegija atkreipė dėmesį, jog M. D. turėjo pistoletą, dujinį pistoletą, beisbolo lazdą, peilį. Tačiau tai neleidžia daryti išvadų apie kokius nors kitokius nužudymo motyvus. Pats B. Steponkus skambino nukentėjusiajam tą pačią dieną ne vieną kartą. Pirmąjį šūvį paleido aukai dar sėdint automobilyje. Teismo posėdyje jis aiškino dar prieš šį įvykį mėginęs nusižudyti, pjaudamasis venas. Bet jeigu ir tai būtų tiesa, grėsmės tokiam žingsniui iš M. D. nebuvo. Būtinosios ginties situacija net nekvepėjo, nusikaltimas buvo suplanuotas iš anksto. Kaip rašoma nuosprendyje, B. Steponkus nužudė M. D. dėl darbe kilusių asmeninių nesutarimų ir pykčio.
Klaipėdos apygardos teismo teisėjų kolegija B. Steponkų už neteisėtą disponavimą šaunamuoju ginklu bei šaudmenimis ir nužudymą nuteisė kalėti 13 metų.
Nužudytojo motina, be 8000 litų civilinio ieškinio, prašė teismo priteisti dar ir neturtinę žalą - milijoną litų. Tačiau kolegija turtinės žalos dydį sumažino iki 5965 litų, o neturtinės žalos priteisė 150 tūkstančių litų.
Nesutikdami su tokiu teismo sprendimu, nuteistasis, nukentėjusieji bei prokuroras parašė apeliacinius skundus Lietuvos apeliaciniam teismui. Šis B. Steponkaus skundą atmetė, o kitus skundus patenkino iš dalies.
B. Steponkaus veika iš nužudymo perkvalifikuota į nužudymą kitų žmonių gyvybei pavojingu būdu ir paskirtas laisvės atėmimas 15 metų. Teisėjų kolegija atkreipė dėmesį į tai, jog įvykio vieta buvo kiemas, iš visų pusių apsuptas daugiaaukščių gyvenamųjų namų, o įvykio metu kieme buvo žmonių. B. Steponkus suvokė, kad jo pasirinktas nužudymo būdas šaudant iš medžioklinio šautuvo tokiame kieme šaudmenimis su grankulkėmis, šratais ir savadarbiais šoviniais, esant šaudmenų sviedinių sklaidai ir rikošeto galimybei, kai aplinkiniuose namuose bei pačiame kieme buvo žmonių, sukėlė pavojų kitų žmonių gyvybei. Iš nuteistojo taip pat priteista 8000 litų turtinės žalos atlyginimo.
Kasaciniame skunde Lietuvos Aukščiausiajam Teismui nukentėjusieji S. D., V. D. ir A. D. prašė Lietuvos apeliacinio teismo nuosprendį pakeisti ir B. Steponų nubausti kalėjimu iki gyvos galvos. Kartu M. D. motina skunde teigė dėl sūnaus tyčinio nužudymo išgyvenanti didžiules dvasines kančias, praradusi gyvenimo viltį, netekusi sūnaus paramos, todėl prašė priteisti iš nuteistojo milijoną litų neturtinės žalos.
B. Steponkus savo skunde prašė pakeisti apeliacinės instancijos teismo nuosprendį arba perduoti bylą nagrinėti iš naujo apeliacine tvarka. Jis teigė šaudęs į konkretų žmogų iš arti, todėl jokio pavojaus pašalinių žmonių sveikatai ar gyvybei nebuvę. Be to, pirmosios instancijos teismas nustatęs tik jo atsakomybę lengvinančias aplinkybes, o sunkinančių atsakomybę aplinkybių esą nenustatyta.
Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Baudžiamųjų bylų skyriaus teisėjų kolegija pritarė apeliacinės instancijos teismo nustatytoms įvykio aplinkybėms ir jų teisiniam įvertinimui ir visus skundus atmetė.
