Patyliukais kraustausi iš proto... Paskutiniu metu pastebiu, kad pradėjau su "teliku" kalbėtis. Jis klausia: "Ar norite pailsėti nuo depresijos, kuria serga didesnė dalis Lietuvos žmonių, negyvenamoje saloje?" Aš atsakau: "Ne, nenoriu!" Reklama vėl klausia: "Jeigu norite sutapatinti malonumą su nauda, tapkite mūsų reklamos agentu!" Aš atsakau: "O galbūt iš karto - prostitute?!"
Vėl mano varžtai atsisuko... Vakar važiuoju autobusu, staiga kad suriksiu: "Kodėl vairuotojas vienas vairuoja - jo tauta neišrinko į šį atsakingą postą!" Visi autobuso keleiviai pradėjo jaudintis, ginčytis. Kol vyko debatai, autobusas atsidūrė galinėje stotelėje, vėliau nuriedėjo atgal ir aš išlipau ten pat, kur įlipau!
Kraustausi iš proto! Stogas pradėjo važiuoti... Vakar čigonė prisėlino prie manęs. Matyt, užuodė pagal kvapą, prie kurio prieiti... Jinai prašo: "Paauksink rankutę!" Aš atkertu: "Galiu tik paglostyti", ir duodu dešimt litų. Parodau jai delną ir klausiu: "Kas aš esu per sutvėrimas?" Jinai atšauna: "Kvailys tu! Kas tau už tokius pinigus tiesą pasakys?!" Tada sakau jai: "Tai ką nors pameluok!" Jinai atšauna: "O melas dabar dar brangiau kainuoja!"
Vėl mano smegenėlės kažko "streikuoja"... Žmona klausia: "Tu politikoje nieko nesupranti. Už ką balsavai per rinkimus?" Aš atsakau: "Už tuos, kurie mus išgelbės!" Jinai vėl klausia: "O kas mus gali išgelbėti?" Aš atsakau: "Karas su Iraku!"
Einu iš proto, vėl "varžtai genda"... Nuo tarakonų priemonių nėra. Aš pagavau vieną, jam snukį išmaliau ir paleidau. "Eik, - sakau, - kitiems papasakok!" Nežinau, kam jis papasakojo, tačiau vakare mane gatvėje sustabdė "trys tarakonai" ir išmalė snukį kaip reikiant!
Sugrįžau namo, išėmiau maisto liekanas iš šaldytuvo, atidaviau tarakonams, vėl grįžau į gatvę atsipalaiduoti, o mane mašina atsipalaiduojant purvu "pavaišino"! Sugrįžau į namus ir sakau: "Ką gi jūs darote - aš gi su jumis, bjaurybės, geruoju!.."
Žmona klausia: "Su kuo tu ten kalbiesi?" Aš atrėžiu: "Telefonu kalbuosi". Jinai sako: "A-a!", o pačios rankose - telefono ragelis!
Gal mane veikia mėnulio fazė? Žiūrėjau meksikietišką serialą apie turtuolius - verkiau, suskaičiavau savo krauju uždirbtus pinigus - nusijuokiau! Pasiėmiau pasą, užbraukiau "lietuvis", parašiau "meksikietis", nuėjau į Meksikos pasiuntinybę. Policininkas klausia: "Jūs pas ką?" Aš sakau: "Pas Marijaną! Nors ir pavėluotai, bet žinau, kur slapstosi jos sūnus - tai yra aš! Žinoma, jinai po daugelio metų gali manęs neatpažinti, bet tegul nors pinigų duoda!"
Policininkas gudrus pasirodė esąs ir sako: "Tave tikriausiai Gimdymo skyriuje pakeitė, todėl, kad tavo snukis ne meksikietiškas, o latviškas! Aš nesutrikau ir atšaunu: "Tu nežinai mano genealoginio medžio. Be to, aš pradėjau adaptuotis. Oda pabalo nuo pykčio, akys pamėlynavo nuo naivumo!" Tikriausiai greitai pradėsiu lakstyti laukais "pablūdęs"... Vakar nuėjau į polikliniką, daktariūkštis klausia: "Pavardė?" Aš atsakau: "Rankovė". Jis kalba: "Profesija?" Atsakau: "Laisvo oro direktorius!" Daktaras pažiūrėjo į mane, stuktelėjo per kelį plaktuku ir sako: "Mes padarysime iš jūsų spermos klonuotą žmogų!" Lietuvai trūksta šviežio kraujo ir "klonuotai" mąstančių žmonių!" Aš klausiu: "O kuo man reikės gydytis?" Jis atsako: "Nusipirk žuvies taukų!"
Nepadėjo tie žuvies taukai... Nuėjau pas ekstrasensą, jis sako: "Reikia patikrinti jūsų kūno biolauką. Renkitės". Aš nusirengiau, jis paėmė mano drapanas, išėjo iš kambario ir nepasirodė. Aš pralaukiau valandą, išeinu vienom trumpikėm į lauką ir klausiu to namo gyventoją: "O kur dingo ekstrasensas iš pirmojo aukšto?" Žmogus atsako: "Koks dar ekstrasensas? Šitas namas greit bus nugriautas - čia visokie "žulikai" šlaistosi!"
Aš prašau pagalbos šio žmogėno: "Duokite man nors kokias kelnes". Jis atneša iš rūsio kažkokius skudurus ir sako: "50 litukų". Aš piktinuosi: "Jie kainuoja ne daugiau kaip "sušiktas" litas!" Jis šalta mina sako: "Nejaugi nežinai, kad pas mus seniai rinkos dėsniai, nepatinka - neimk! Bet turėk omenyje: dabar dar du "seansai" ateis - jie nuo tavęs paskutinius "trusikus" numaus!" Aš bandau švelninti situaciją: "Bet aš neturiu pinigų su savim". Jis sako: "Rašyk raštelį!" Davė man popieriaus, parkerį ir aš jam pakeverzojau angliškai: "Svolačiau, tu - gobšuolis!" Jis sako man: "O kodėl paukščių kalba parašei?" "O todėl, - sakau, - kad tu į maitvanagį panašus!"
Atidaviau jam raštelį, užsimoviau skudurus ir nukėblinau. Beeinant man susidarė toks įspūdis, kad einu aš gatve, bet kur - nežinau...
