Tiek spaudoje, tiek per radiją ir televiziją vis pasakojamos istorijos apie ant gudrių sukčių kabliuko papuolusius patiklius žmones. Nukentėjusieji vis kreipiasi į visuomenę, dalindamiesi skaudžia patirtimi ragina būti atsargiems ir nepasitikėti nepažįstamais žmonėmis. Tačiau istorijos apie apgavikų išviliotas dideles pinigų sumas ir toliau pasiekia mūsų ausis. Kodėl žmonės, net žinodami, kad reikia saugotis ir būti atidesniems, vis tiek papuola ant sukčių kabliuko?
Algis Montvydas (57 m.), limuzino vairuotojas:
Gėda pripažinti, tačiau ir aš buvau papuolęs ant sukčių kabliuko. Prieš porą metų patikėjau, kad laimėsiu kelionę, jeigu nurodytą sąskaitą papildysiu šimtu litų. Jau tada buvo rašoma, kad dažniausiai taip elgiasi kaliniai, kuriems reikia, kad kas nors papildytų jiems sąskaitas, nes patys to padaryti negali. Tačiau tada tos informacijos nebuvo tiek, kiek dabar. Vos vienas kitas laikraštis buvo rašęs. Ir vis dėlto dabar tikrai nesuprantu, kaip galėjau būti toks naivus. Kažkaip tą akimirką džiaugsmas užlieja ir pamiršti visus pamokymus. Retas kuris visada išlieka blaivaus proto ir visada sugeba logiškai mąstyti.
Julius Veselka (65 m.), Seimo narys:
Žmonės moka tuos pinigus ir todėl, kad ne visada domisi žiniasklaida, kuri brangiai kainuoja ir kartais irgi meluoja, be to, dažniausiai suveikia netikėtumo faktorius. Man irgi yra paskambinę naktį. Telefoną pakėlė žmona ir išsigandusi pareiškė, kad skambina policininkas, esą sūnus papuolė į avariją. Aš iškart paskaminau į policiją ir paaiškėjo - sukčiai. Todėl aš patarčiau niekur neskubėti ir pasiaiškinti. Juk pusvalandis, per kurį paskambinsi į policiją, tikrai situacijos nepakeis, o išvengti sukčių tikrai padės.
Arvydas Ižička (49 m.), Lukiškių tardymo izoliatoriaus-kalėjimo direktorius:
Labai trumpai ir aiškiai galima pasakyti - jeigu žmonės laikytųsi įstatymų, tokios bėdos iš viso nebūtų, bet kadangi patys nesilaiko, tai patys ir nukenčia.
Gediminas Navaitis (60 m.), psichologas:
Šis reiškinys yra bendra dorovinė problema. Tereikia įsivaizduoti kurią nors Vakarų Europos šalį. Tarkime, Vokietijoje skambina policininku apsimetęs sukčius į namus žmogui ir sako: "duok 1000 eurų, nes tavo vaikas avariją padarė". Vokietijos pilietis žino, kad jeigu buvo pažeisti įstatymai, tai atitinkamai pagal juos ir bus nubaustas, todėl jis neieškos kelio, kaip apeiti įstatymą, o atliks tai, kas jam bus paskirta pagal teisėtus nurodymus. Juk šitaip mokėdami sukčiams pinigus žmonės tiesiog bando apeiti įstatymus. Štai ir policininkams žmonės duoda pinigus, o šie, pripažinkime, dažniausiai juos paima. Žmonės elgiasi taip, tarsi šita valstybė būtų ne jų. Garsiai kalbama, kad bus kovojama su korupcija, bet patys kovoja su kažkuo neapibrėžtu, o kai asmeniškai kažko prireikia, ar kas nors atsitinka - pasiruošę duoti kyšius. Puikus to pavyzdys - buvęs mūsų Seimo pirmininkas. Kad problemos išsispręstų, kyšteli porą tūkstantėlių, ir tvarka.
Taigi sukčių apgaunami žmonės - tai žmonės, kurie patys nesilaiko įstatymų. Šitos problemos neliktų ir net nebūtų reikalo skambinti, jeigu apgavikas sulauktų atsakymo: "dabar ieškosime advokato, spręsime viską teisėtu keliu". Bet vėlgi - žmonės savo valstybės nelaiko sava, todėl tokia perspektyva gana tolima...
