Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Praėjusią savaitę Kauno miesto savivaldybėje buvo surengtas respublikinis pasitarimas vaikų teisių gynimo ir apsaugos klausimais. Į renginį gausiai susirinkę vaikų teisių apsaugą kuruojančių institucijų atstovai, greta kitų, iškėlė ir globotiniams šiuo metu skiriamų valstybės išmokų reglamentavimo klausimus. 500 litų dydžio pašalpa, dabar mokama globėjams kas mėnesį už kiekvieną globojamą vaiką, girdi, turėtų būti arba sumažinta, arba imta griežtai kontroliuoti, kam konkrečiai pinigai išleidžiami.
- Nemenkos globos pašalpos neturi tapti šeimos verslu, pasipelnymo šaltiniu," - su daugumos pasisakiusiųjų nuomone sutiko ir Seimo pirmininkas Artūras Paulauskas.
Tačiau ar ne juokingai atrodys, jei kiekvienam globėjų žingsniui ir buhalterijai tikrinti bus sukurta dar viena keliolika etatų turinti respublikinė tarnyba, o ėmus taip griežtai kontroliuoti biudžeto "trupinius", ar beatsiras šeimų, pareikšiančių norą auklėti ir mokyti beglobius vaikelius?
Visai neseniai viename Žemaitijos rajone gyvenanti Birutė raštu atsisakė penketą metų globotų keturių paklydėlės sesers vaikų.
- Laukiu nesulaukiu, kada ateis diena, kai vaikus pasiims globoti kita šeima, - atvirai prisipažino ponia Birutė. - Neslėpsiu - viskas įgriso iki gyvo kaulo! Pradedant seniūnijos darbuotojų užuominomis, neva sesers vaikus laikydavau "nedašertus", ir baigiant atvirai reiškiamu kaimiečių pavydu dėl už globotinius mokamų pašalpų. Nesutikčiau jų toliau globoti net jei pasiūlytų dvigubai didesnius pinigus!
Šešis savo vaikelius (iš kurių jauniausiam tuo laiku ėjo antras mėnuo) auginusi Birutė, sužinojusi, kad iš palaidą gyvenimą pamėgusios sesers žada atimti ir atiduoti įsivaikinti užsieniečiams visus keturis mažus vaikus, nors ir jautė, kad bus labai sunku, nusprendė ant savo pečių užsikrauti ir sunkią bei atsakingą globėjos naštą.
Nedidelėje, be patogumų grytelėje vietos trūko ir gausiai Birutės šeimynėlei, ką jau kalbėti apie dar prisidėjusį ketvertą globotinių. Dabar Birutė negali sulaikyti ašarų, prisiminusi, kiek teko išvargti: nesibaigdavo krūvos skalbinių, virtinės indų, ištisinis sukimasis prie puodų. O kur dar ūkis - gyvuliai, kiaulės, pašarų ruošimas, daržų ravėjimas! Nuolatinis bėgimas atėmė daug jėgų ir sveikatos tiek iš Birutės, tiek iš jos vyro. Dabar jis - jau po antros operacijos, turintis rimtų sveikatos. Ne ką geriau ir Birutei - laukia ilgas ir sunkus gydymas, moteris jau žino, kad ligoninėje ir reabilitacijoje teks praleisti ne vieną mėnesį.
Pasak Birutės, vos tik buvo už kiekvieną globotinį pradėta mokėti po 500 litų kasmėnesinę pašalpą (kuri, beje, pastaraisiais metais vėluodavo vos ne po pusmetį!), aplinkiniai iškart apskaičiavo, kiek pajamų Birutė gaunanti per mėnesį, ir tiesiai į akis ėmė drėbti, kokį šeima radusi "puikų būdą" prasigyventi! Birutė tvirtino nieku gyvu negalėjusi saviems vaikams (nors ir iš "skuduryno") nupirkti gražesnį rūbelį ar batelius - iškart po kaimą kažkas paleisdavo gandus, neva šeima jau "greičiausiai gavusi globotinių pašalpas". Tas pat pasigirsdavo ir tada, kai Birutė kaimo parduotuvėje nupirkdavo kilogramą "šlapios" dešros ar kelis pakelius sausainių.
Toliau - dar gražiau. Birutės vaikai noriai eina į mokyklą ir visi neblogai mokosi, o du vyresnieji globotiniai, pagimdyti "nemokančios nei skaityti, nei rašyti" motinos, pradėjo į mokyklą "žiūrėti šnairomis".
Birutė aiškiai pasakė: kol vaikai jos prižiūrimi - niekur nedings, privalės mokytis.
Vyresnius globotinius - bala žino, nuo ko nusižiūrėjusius - Birutė sykį užklupo su... cigarete rankose!
- Savo vaikui už tai būčiau šluotą paėmusi, - skundėsi Birutė, - bet globotiniui gi nepliaukštelėsi. Iškart nulėks į mokyklą ar į seniūniją, pasiskųs, kad teta muša, skriaudžia - oho, koks vėjas pakils, guodėsi moteris.
Birutė labai susinervino ir tada, kai, įdavus globotiniui į mokyklą nunešti dešimt litų už pratybų sąsiuvinius, šis visus pinigus praleido šokoladukams. Tokių "smulkmenų", pasak Birutės, būtų galima vardinti ne vieną ir ne dešimt, tačiau kai viskas susikaupia į vieną krūvą, netenki, girdi, ir noro, ir jėgų ilgai ir kantriai aiškinti, kaip negalima elgtis.
Atsisveikindama Birutė sakė labai apsidžiaugusi, kai sužinojusi, jog atsirado šeima, mielai sutikusi imtis globoti keturis Birutės globotinius.
- Bus labai gražu, jei ta šeima įstengs su tokiu dideliu būriu globotinių susitvarkyti, - svarstė ponia Birutė. - Iš savo patirties žinau: nelengva auklėti savo vaikus, sunku - artimųjų, giminaičių, o visų sunkiausia - svetimus. Netikiu ir niekada nepatikėsiu, kad svetimoje šeimoje globotinius gali iš širdies pamilti. Manau, jog kur kas dažniau globėjai visų pirma pamilsta pinigus, kuriuos valstybė moka už globojamus vaikus...
