Meilė išblėsta arba apskritai palieka namus, kuriuose ją išdavė. Ji žūsta, kai kas nors tyčia ją žeidžia žiaurumu ar abejingumu. Kai vieną iš mylinčiųjų užvaldo pražūtingi pomėgiai. Kai realios būsto ir materialinės problemos sukuria situaciją: „Meilės laivą paskandino buitis“. Yra ir kitų, jums gerai žinomų „povandeninių akmenų“, apie kuriuos esate girdėję. Gerai, jeigu jums pavyks savo „laivą“ nukreipti reikiamu kursu ir juos aplenkti.
Viena dviem, tačiau kiekvienam – sava
Apie ją ne tik „daug dainų sudėta“, jai skirtos eilės, romanai, filosofijos traktatai, netgi atlikti moksliniai tyrinėjimai jos cheminei sudėčiai nustatyti. Nors yra tūkstančiai sentencijų apie meilę, kiekvienas žmogus gali pats apibūdinti šį stebuklą. Tais atvejais, kai ji jungia du savo pasirinktus žmones, kiekvienas jų savaip supranta meilę, žino savą tiesą apie ją.
Širdies reikaluose daug kas priklauso nuo to, kaip žmogus suvokia meilę ir ko iš jos tikisi. Šis suvokimas tiesiogiai susijęs su asmenybės saviverte. Kuo labiau žmogus vertina save, tuo mažiau jam reikia smulkmeniškų, konkrečių įrodymų, kad yra mylimas. Kuo savęs vertinimas mažesnis, tuo didesnė priklausomybė nuo nuolatinių dėmesio ženklų, kurie klaidingai painiojami su meile. Tikroji meilė niekam nesuriša rankų ir kojų, nesileidžia niekieno supančiojama. Kiekvieno žmogaus savarankiškumą reikia gerbti. Meilė – laisviausias jausmas pasaulyje: meilėje niekas niekada nieko neskolingas. Tai ir yra ištisus amžius ieškoma meilės formulė. Kartu negalima pamiršti, kad trapus, švelnus jausmas merginimo periodu santuokoje pražysta tuo atveju, jeigu abu supranta, jog meile būtina rūpintis kasdien. Kiekvienoje įsimylėjėlių poroje yra trys sudėtinės dalys: aš, tu, mes. Kiekviena gyvena savo ypatingą gyvenimą, kiekviena sudaro sąlygas kitai, ir nė viena šių dalių nedominuoja. Aš sudarau sąlygas tau, tu – man, o mes kartu sudarome sąlygas vienas kitam.
Kad ir kaip jūsų jaunikis apibūdintų savo meilę, atsižvelkite į tai, kad, siūlydamas jums savo ranką ir širdį, jis, kaip ir jūs, nori praturtinti savo gyvenimą, pripildyti jį naujos prasmės ir džiaugsmo. Tokių keistų žmonių, kurie sąmoningai tuoktųsi, kad taptų nelaimingi, tiesiog nėra. Jūs, kaip ir kiekviena moteris, tikitės geriausio, manote, kad visada būsime mylima, planuojate po kiek laiko turėti vaikų, tam tikrą padėtį, materialinio turto... Jis turi atsižvelgti į tai, kad jūs svajojote apie vyrą, kuris mylės, gerbs ir vertins tik jus, su jumis elgtis taip, kad pajustumėte visą moteriškos laimės pilnatvę. Kad jūsų meilės suvokimas taptų tikrove, o svajonės apie laimę išsipildytų, žinokite, jog Meilė – kaprizinga ir subtiliai jaučianti „asmenybė“, reikalauja didesnio dėmesio ir nepakenčia prievartos. Neguoskite savęs iliuzijomis, jog kadangi jūs mylite vienas kitą, visa kita susitvarkys savaime. Meilė daug ką gali, tačiau ji nėra visagalė ir nemirtinga.
Kas nužudo meilę santuokoje
Jūs susitikinėjate tada, kai abiem patogu. Jūsų santykiai klostosi taip, kaip visada atsiranda laiko bendravimui ir artumui. Abu manote, kad kitas svarbesnis už visus žmones pasaulyje, o mylimajam jis – žmogus „numeris vienas“. Prasidės bendras gyvenimas, ir visi jausmai iškart patirs dramatiškų išbandymų. „Netikėtai“ sužinosite, kad mylimasis turi tėvus, draugų, pareigų darbe, asmeninių potraukių ir pomėgių. Suprantama, ir anksčiau apie juos girdėjote, tačiau dabar visi vyro gyvenimo ryšiai tampa aktualūs ir atima didžiąją jo dėmesio dalį. Kaip sunku susitaikyti, kad nesate Visatos centras, kaip dar visai neseniai buvo! Ką daryti? Jis jums – visas pasaulis, o jūs jam – dalis pasaulio, jis turi interesų ir už šeimos ribų. Tikriausiai reikėtų pamąstyti, kad ir jis patiria tokių pat nemalonių pojūčių. Tačiau sau visada skaudžiau. Prasideda pirmieji nesutarimai. „Kodėl anksčiau nepasakei, kad darbas tau brangesnis nei aš! Aš net nenumaniau, kad tu taip prisirišęs prie savo mamytės!..“ - maždaug taip prasideda jaunos šeimos barniai. Jie neišvengiami, dėsningi, todėl neverta jų išgyventi lyg tragedijos. Bet kai barniai tampa santykių aiškinimosi norma, kyla grėsmė meilei namuose.
Savotiškas šantažas
Santykiuose su vyru negalima jam kelti tokių reikalavimų, kurių vien tik meilė nepajėgtų įvykdyti: „Jeigu tu mane myli, nieko nedarysi be manęs; jeigu tu mane myli, padarysi tai, ko aš prašau; jeigu tu mane myli, duosi man tai, ko aš noriu; jeigu tu mane myli, žinosi, ko aš noriu dar prieš man paprašant...“ Atviriau suformuluotos tokios manipuliacinės sąlygos skamba kaip šantažas: „Norėdama geriau jaustis, jausti esanti mylima, privalau sulaukti tavo supratimo, sutikimo, tavo laiko ir kt. Tu turi nuolat demonstruoti, kad gyveni tik dėl manęs“.
Idealo suvokimas
Romantiškas idealo garbinimas – ne šeimyniniam gyvenimui, nors beveik visada mes, jeigu mylimojo ir nedieviname, tai tikrai jį idealizuojame. Iškart atsisakykite nereikalingų naivių svajų apie artimą žmogų. Juk savęs nelaikote visais atžvilgiais nepriekaištinga, nenuodėminga asmenybe. Tada supraskite, kad savo likimą susiejote ne su idealu, bet su gyvu žmogumi, turinčiu trūkumų ir privalumų. Žmonės retai tampa tobuli, tačiau tik nedaugelis sąmoningai elgiasi neteisingai, ne taip, kaip tikisi aplinkiniai. Kiekvienas turi teisę elgtis kvailai, klysti, turėti kai kam nemalonių charakterio bruožų. Suvokimas, kad sutuoktinis – paprastas žmogus, toks pat kaip ir visi, neturi tapti pretekstu rimtiems nusivylimams.
Mitas apie visišką panašumą
Šeima – tai visiškas ją sukūrusiųjų panašumas. Tai klaidinga nuomonė, kuri tampa pretekstu uždarumui, kelia komplikacijų ir problemų. Jūs – moteris, jis – vyras, jūs - „pelėda“, jis - „vyturys“, jūs – vegetarė, jis – gurmanas, jūs – studentė, jis – inžinierius, jūs – teatralė, jis – krepšinio sirgalius... Galvodama apie šeimyninį gyvenimą, jūs mąstėte: „Kaip tėtis ir mama“, jis - „Neduok Dieve, kaip jos tėvai!“. Jūs norite tapti visateise namų šeimininke, o jis šį vaidmenį seniai „nusižiūrėjo“ sau. Jūs planavote pirmiausiai įrengti jūsų kambarį, jis – įsigyti automobilį... Nėra dviejų visiškai vienodų žmonių, pasiekusių absoliutų sin-chroniškumą visose srityse, netgi tais atvejais, kai jie labai panašūs. Visada skirsis jūsų skoniai, svajonės, pomėgiai, pažiūros. Tegyvuoja skirtumai! Koks nuobodus ir pilkas būtų gyvenimas, jeigu jūs staiga taptumėte vienodi!
Perauklėjimo planas
Kai kurios moterys dar prieš vestuves mano: „Susituoksime, ir mano veikiamas jis pasikeis“. Kitos, aptikusios kai kurias neigiamas vyro savybes, jau šeimoje pradeda kurti jo perauklėjimo planus. Beveik visos mes jau pirmosiomis bendro gyvenimo dienomis visais būdais stengiamės bent šį tą „pakeisti“ mylimajame. Nors visos tūkstančius kartų girdėjome, jog tai – tipiška klaida, nes neįmanoma pakeisti suaugusį žmogų. Vyro perauklėjimo planai dažniausiai neįgyvendinami. Kasdieniai pamokymai, pastabos, „moralų skaitymai“ gyvenimą pavers abiem nepakeliamu.
Žmogus turi pats atsisakyti minties: „Mirsiu, bet nesikeisiu“, turi pats tvirtai stovėti ant kojų. Niekas negali ilgai tempti kito, neprarasdamas jėgų ir nesužalojęs to, kurį tempia, arba savęs. Todėl pirmiausiai įgykite pasitikėjimo savimi, savyje ugdykite tokią savybę, kaip pakantumas žmonėms, ieškokite naujų galimybių tobulėti patiems.
Meilės pliusai ir minusai
Taip, meilė puiki, stebuklinga, ir tik ji suteikia neribotų galimybių pajusti visišką pasitenkinimą bei tikrą malonumą. Meilė mums garantuoja stipriausius išgyvenimus. Beje, kokius? Nežinia. Meilė – jausmas, o jausmai egoistiški ir permainingi. Meilė negali būti išmatuota, niekas negali tiksliai pasakyti, ar ji vystytis, išliks, ar praeis. Ji būna stipri ir silpna, amžina ir trumpa, džiaugsminga ir nelaiminga... Tačiau taip buvo ir taip yra: „meilė“ ir „šeima“ - šie du žodžiai visada eina greta.
Vien tik meilė negali patenkinti visų žmogaus gyvenimo poreikių. Mums taip pat reikia intelektualaus tobulėjimo, naujų žinių bei įspūdžių, profesinių laimėjimų, moralinio pasitenkinimo bendraujant su giminaičiais, kolegomis, draugais. Be to, mums nuolat trukdo objektyvus gyvenimo paradoksas: meilė stiprina šeimą, meilė griauna šeimą. Kai jus į nelaisvę paima aistringa meilė, kai tampate meilės verge, jūs tarsi nevaldote savęs – jus valdo meilė. Ji verčia jus veikti pagal savo dėsnius: atiduoti likimą į kito žmogaus rankas, tragiškai išgyventi kivirčus su juo, kankintis išsiskyrus ir kt. Rizika prarasti mylimąjį sukelia kankinančius išgyvenimus, skatina neigiamas emocijas, provokuoja pavydą ir nesąmoningus poelgius.
Visa apimančią, nežabotą aistrą, vardu Meilė, paversti ramiu stebuklingu jausmu, keliančiu mažiau nerimo, bet daugiau džiaugsmo ir laimės, padeda laikas ir protas. Be abejonės, tik bendros šeimos kūrėjų, kuriuos jungia tikras jausmas, pastangos bus sėkmingos. Norint išsaugoti meilę, reikia pakilti virš kelyje pasitaikančių nemalonumų, sunkumų, nusivylimų, rūpintis ja. Ji tarsi sėklelė, kuriai pavyko išleisti daigelį virš žemės. Kiek reikės kantrybės, darbo, šilumos ir šviesos, kad daigelis taptų tvirtu šeimyninės laimės medžiu!
“Klaipėda” (www.klaipeda.daily.lt)
