"Akistatos" korespondentui paskambinęs ūkininkas teiravosi, ar galima pasitikėti komersantais, važinėjančiais per žmones ir siūlančiais iš namų nupirkti gyvulius ar derlių. Tai, kad negalima tikėti nepažįstamaisiais, siūlančiais sumokėti kitą dieną, žino net vaikai. Tačiau sukčiai vis dažniau surengia sudėtingas, išmoningas ir minučių tikslumu surežisuotas apgavysčių operacijas. Perskaičiusieji šią publikaciją sužinos, kokios aferos dabar madingiausios ir kaip netapti apgavikų auka.
Pirmosiomis šių metų dienomis į ūkininko Jono Jonaičio (pavardė pakeista) iš Melnių kaimo (Joniškio r.) kiemą įriedėjo nematytas sunkvežimukas "Ford Transit", kuriame sėdėjo du jauni vyrai. Iš gyvuliams vežti pritaikyto kėbulo J. Jonaitis suprato, jog tai - gyvulių supirkėjai. Nuojauta ūkininko neapgavo. Prie vairo sėdėjęs vyras iškart pareiškė brangiai superkąs kiaules. Pridūrė apvažinėjęs kaimą ir iš kaimynų sužinojęs, kad J. Jonaičio kiaulės labai geros. Pagyręs prekę atvykėlis pasiūlė gerą kainą - po 3,8 lito už kilogramą gyvojo svorio. Jis kalbėjo kiaules skersiąs netoli Joniškio esančioje Ziniūnų skerdykloje ir pažadėjo atsiskaityti iš karto, vos bus pasverta prekė.
J. Jonaitis iš tikro norėjo parduoti kelias kiaules. Pirklio pasiūlyta kaina atrodė tikrai gera, tačiau ūkininkas prisiminė sodyboje neturįs svarstyklių, tad susimąstė, kaip pasielgti, kad nepažįstamasis neapgautų.
Atvykėlis pasiūlė nepriekaištingą, atrodytų, apgaulei vietos nepaliekantį planą. Jis esą vežasi kiaules į netoli Joniškio esančią Ziniūnų skerdyklą, kur jau, girdi, viskas sutarta, o ūkininkas savo automobiliu važiuoja paskui. Skerdykloje prekės pasveriamos ir nedelsiant sumokami visi pinigai. Iki paskutinio cento.
Vyrai sukirto rankomis. Tuomet išlipo antrasis sunkvežimuku atvykęs vyras, kuris derybose nedalyvavo - snaudė mašinoje. Jis padėjo į kėbulą įvaryti tris J. Jonaičio kriukses. Pats ūkininkas į skerdyklą važiuoti negalėjo, tad šį darbą patikėjo vairuotojo pažymėjimą turinčiai savo žmonai Onai. O. Jonaitienė su dukra susėdo į šeimos lengvąjį automobilį ir važiavo neatsilikdamos nuo jų kiaules išvežusio sunkvežimiuko.
Baigiant pravažiuoti Joniškį sunkvežimukas staiga sustojo, išlipęs jo vairuotojas pradarė kapotą ir ėmė krapštytis. Irgi sustojusiai O. Jonaitienei buvo pasibėdota, jog atsipalaidavo kažkokia variklio žarnelė ar detalė. Nepažįstamasis pridūrė, kad gedimas paprastas, jam pašalinti tereikia vieno rakto, tačiau šis, lig tyčia, paliktas namie. Ir neduodamas atsitokėti iškart paklausė - gal ūkininkė jį pavežtų iki namų Vingio gatvėje pasiimti rakto? Negi nakvosi Joniškio pakraštyje prie kiaulių - O. Jonaitienė sutiko. Vyras įšoko pas O. Jonaitienę ir jos dukrą į lengvąjį automobilį ir trijulė pasuko į Vingio gatvę. Parodęs, prie kurio namo sustoti, vyras į jį įbėgo, pažadėjęs grįžti už minutės. Tačiau praėjo 10, 15 minučių, o pražuvėlis vis nesirodė. Pajutusi nerimą O. Jonaitienė ilgiau nebelaukė, skubiai nuvažiavo į tą vietą, kur paliko sugedusį sunkvežimiuką su kiaulėmis. Tikriausiai atspėjote - automobilio nebuvo nė kvapo. Ūkininkė skubiai nurūko į Ziniūnų skerdyklą, tačiau ten mėsininkai moterį nuliūdino pareiškę, kad su jokiu kiaulių supirkėju niekas nieko nesutaręs, niekas atvežti trijų paršų nežadėjęs. Nusiminusi O. Jonaitienė parvyko namo.
Kadangi buvo jau tamsu, apgautieji į policiją nuvyko kitą dieną. Nors policininkams pagauti sukčius paprastai nėra lengva, ypač uždelsus pranešti visą parą, tačiau ir šįkart Joniškio kriminalistai verti aukščiausio įvertinimo. Pagal tai, kad apgavikai žinojo Melnius, Ziniūnus ir kitus rajono kaimus, buvo iškelta versija, jog veikė kažkas iš vietinių. Peržiūrėję savo kompiuterius bei operatyvinius užrašus policininkai išvyko į rajoną ir netrukus grįžo vedini pirmuoju įtariamuoju. Anksčiau netoli Melnių gyvenęs Sergėjus ilgai nesispyriojo, prisiimti svetimos kaltės nenorėjo, tad išdavė aferos sumanytoją 25 metų Andrių. Šis pilietis pareigūnams gerai pažįstamas - teistas už vagystes. Netrukus Andrius irgi buvo sulaikytas ir priverstas atsakinėti į nemalonius kriminalistų klausimus. Sukčius prisipažino pagal skelbimą laikraštyje susiradęs gyvulių supirkėją Šiauliuose ir pažadėjęs atvežti tris kiaules. Jis prisipažino mašinos gedimą suvaidinęs, Vingio gatvėje palikęs jo laukiančią naivuolę ūkininkę, pro kitą namo galą parbėgęs prie sunkvežimuko ir su kiaulėmis nurūkęs į Šiaulius. Andrius taip ir neatskleidė, kam pardavė apgaule išviliotas kiaules. Vyras kartojo sunkiai įtikinamą versiją, jog kiaules nupirkęs nepažįstamas šiaulietis jo laukė su sunkvežimiu prie miesto ir sumokėjo 1 150 litų. Yra pagrindo manyti, jog vargu ar koks mėsininkas imtų laukuose sverti ir iš mašinos į mašiną varinėti kiaules, o po to rizikuotų be jokių pirkinio dokumentų važiuodamas iki savo skerdyklos. Apgavikas dievagojosi atsiskaitysiąs su apgautu ūkininku, tačiau nesumokėjo nė cento - sakė pinigų nebeturįs, neva atidavęs skolas.
Tai toli gražu ne pirmas toks atvejis, sukčiai vis dažniau veikia pagal tą patį mechanizmą - paėmę prekę jos savininką nuvilioja į šalį ir kokiu nors pretekstu priverčia neva laukti pinigų. Kol naivuolis laukia ir tikisi, apgavikas skubiai grįžta, pasiima prekę ir dingsta. Pernai Šilutės rajone gyvenantis ūkininkas laikraštyje paskelbė parduodąs bulves. Paskambinęs pirkėjas ūkininkui pasiūlė tokią kainą, jog šilutiškis sutiko savo automobiliu bulves atvežti į Šiaulius. Atvykėlį prie miesto pasitikęs pirkėjas - jaunas vaikinas. Jis bulves išsikrovė garaže ir, sėdęs pas ūkininką į ištuštėjusią mašiną, pasiūlė kartu nuvažiuoti į centrinį miesto turgų, kur atsiskaitysiąs čia prekiaujantis tėvas. Turguje vaikinas staiga įsimaišė į minią ir dingo. Nors ūkininkas daug nelaukė ir pasuko atgal į tą patį garažą, tačiau savame mieste sukčius buvo greitesnis. Privažiavęs garažą bulvių augintojas jį rado pravirą. Beveik visos bulvės iš garažo jau buvo dingusios, ūkininkas terado porą dar nespėtų išvežti paskutinių maišų. Nors Šiaulių kriminalistai negailėjo laiko tirdami šią apgavystę, sučiupti "bulvinio" aferisto nepavyko.
Policija pataria prieš visus didesnius sandorius pasidomėti pirkėjo dokumentais. Jei pirkėjas doras, tikrai nebijos parodyti savo paso ir įmonės dokumentų. Pareigūnai siūlo gerai apžiūrėti pasą, užsirašyti pirkėjo duomenis, jo automobilio numerį, žinias apie įmonę. Nors tai nėra garantija, kad nebūsi apkvailintas, tačiau toks apsidraudimas nuo smulkesnių sukčių tikrai apsaugos. Jei pinigų reikia kur nors važiuoti, tai daryti patariama keliese - bus kas pasaugo prekę, iki bus sumokėta.