Situacija labai rimta. Ko gero, kalbėti apie prezidento apkaltą dar per anksti. Prezidentas pasistengs ugnį nukreipti tik į patarėją. Tačiau nagrinėjant iškilusią informaciją platesniame kontekste, manau, medžiagos jei ne apkaltai, tai rimtam kritiškam prezidento asmenybės svarstymui pradėti yra pakankamai.
Tas platesnis kontekstas - tai rinkimų kompaniją finansavę asmenys, keistas Rolando Pakso atsistatydinimas iš ministro pirmininko pareigų, paleidžiant nešvaraus vandens srautą ant “Williams” galvos, neaiškūs ir kone keisti jo verslo galai Rusijoje bei pinigų vežiojimas į Lietuvą portfelyje, paklausimas į prokuratūrą apie jo veiklą Rusijoje ir šio paklausimo atsiėmimo peripetijos.
Bėda tik ta, kad yra maža žurnalistų ir leidinių, pajėgių tas temas analitiškai ir giliai analizuoti. Beje, tai susiję ir su nemenkomis galimomis sąnaudomis (pavyzdžiui, ieškant tikrųjų Pakso verslo ištakų).
Kita vertus, galimai apkaltai plėtotis, ko gero, gali pakakti ir esamų faktų. Juk Remigijus Ačas nėra atsitiktinis pakeleivis, kaip ir Jurijus Borisovas. Be to, jis yra lyg tyčia pastatytas veikti nacionalinio saugumo srityje. Keistoki sutapimai... Be to, sklinda įdomūs komentarai apie jo ryšius su Gintaru Bagdonu, kurį, beje, Paksas ir pasiūlė į VSD vadovo postą. Ši virtinė politinių keistenybių, ko gero, turi bendrą vardiklį, siejantį Rusiją su prezidentu. Tačiau būtume nedovanotinai naivūs, jei teigtume, kad jis yra taip lengvai įrodomas.
Manau, prezidentui nušalinti reikia ne tiek teisinių įrodymų, kiek politinių argumentų. Tad klausti galime ir taip: ar galime pakankamai pasitikėti esamo Seimo moraliniu tyrumu ir valstybiniu atsakingumu? Juk būtent jis turėtų spręsti prezidento apkaltos klausimą, atsispirdamas į kiekvieno iš Seimo narių sąžinę ir politinius interesus... Deja, šiuo klausimu nesu optimistas. Tad spėju, kad turėsime tik nemalonaus politinio kvapo iš abiejų pusių - tiek iš Prezidentūros, tiek iš Seimo.
Beje, taip jau ir vyksta. Antai prezidentas apkaltino sąmokslu ir... kviečia Valstybės gynimo tarybą... Lyg ir kviečia Laurinkų ant kilimo...
Tuo pačiu metu už Paksą mūru stoja Kazimira Prunskienė, pati taip keistai per teismus neigianti savo ryčius su KGB. Neabejoju, kad į ataką mesis ir libdemų ereliukai - juk taip daug kas juos sieja, pradedant R. Aču, baigiant “Williams” vertimu, klojant kelią “LUKoilui.
Tad spektaklis tik prasideda ir greičiausiai jis tebus komedinis farsas, kuriame vienas kitas politinis nevykėlis už bausmę pakeis esamą gerą postą (suprantama, į dar geresnį), o pagrindiniai herojai mėgstantiems politinę psichodelinę komediją suteiks daug linksmų akimirkų, bet jų likimas olimpe vargu ar bus paneigtas: per daug už to stovi interesų ir pinigų.
