Šarūnas Naruševičius
Jei paprasta kaimietė Aldona Darbutienė būtų gyvenusi viduramžiais, tikrai būtų buvusi apkaltinta raganavimu. Kaip kitaip paaiškinti tai, kad Aldona sugebėjo apsukti galvas penkiems vyrams? Trys iš jų pasikorė, o ketvirtasis vos liko gyvas. Vieną kartą jį sužalojo ankstesnis Aldonos vyras, o kitą kartą subadė pati Aldona. Moteris gal tik Dievui turės atsiskaityti dėl savo vyrų pasikorimų, tačiau už ketvirtojo subadymą ją nubaudė žemiškasis teismas. Joniškio rajono apylinkės teismas Aldonai Darbutienei (56 m.) skyrė 4 metus nelaisvės.
Pirmasis vyras pasikorė
Ką vyrai rasdavo Aldonos asmenyje - nepasakys joks psichologas. Paprasta kaimietė. Simpatiška, tačiau iš veido tikrai ne princesė Diana. Apkūnoka, tačiau ir ne storulė. Nei turtuolė, nei vargšė, ne alkoholikė, tačiau toli gražu ir ne abstinentė - kartais užgerdavo po kelias dienas. Žodžiu, paprasta moteris, kokių aplinkui - tūkstančiai. Vis dėlto jaunesni už ją vyrai cimpino paskui, žagsėdami iš meilės.
Kai prieš 56 metus gimusi Aldona, kitados Stonytė, sulaukė pilnametystės ir ėmė dirbti kolūkyje, pirmasis ja susižavėjo Antanas Darbutas, irgi paprastas kolūkietis. Pora susituokė iš meilės. Iš pradžių sutuoktiniai gyveno Jurdaičiuose, nedideliame kaimelyje Joniškio rajone. Vienas po kito gimė keturi vaikai - du berniukai ir dvi mergaitės. Nežinia, kas nutiko, bet po kelerių bendro gyvenimo metų, 1978-aisiais, A. Darbutas susirgo depresija. Kalbama, jog vyras sužinojo, kad žmonos akys krypsta į kitą. Taigi vieną dieną A. Darbutas buvo rastas pasikoręs.
Antrąjį meilužį nustūmė trečiasis
Po laidotuvių našlė daugiau nebetekėjo, tačiau gedėjo neilgai. Netrukus A. Darbutienė susidėjo su Povilu Kasparavičiumi, su kuriuo persikėlė gyventi į tame pačiame Joniškio rajone esantį Linkaičių kaimą. Iš pradžių pora sutarė neblogai, Aldona nuo Povilo pagimdė dar dvi dukras.
Penkioliktaisiais bendro gyvenimo metais P. Kasparavičių ištiko bėda - vyras pastebėjo, kad mieloji Aldonėlė vis dažniau matosi su 8 metais už ją jaunesniu Jonu Degeniu. Kai įsitikino, kad jo moteris meilužiui neabejinga, A. Kasparavičius pasiėmė virvę ir, nuėjęs į malkinę, užsinėrė kilpą. Tai įvyko prieš 13 metų, 1993-iaisiais.
Ir antrąkart A. Darbutienė gedėjo neilgai. Pardavęs Linkaičiuose turėtą namuką J. Degenis atsikraustė į ištuštėjusį Aldonos mūrinuką.
Įsimylėjėlių idilę drumstė nebent policininkai. Mat dirbdamas žemės ūkio bendrovėje darbininku, 1992-aisiais Jonas nušvilpė bendrovės karvę. Ėmusiam draugauti su Aldona Jonui mirtinai prireikė pinigų - koks kavalierius tuščiomis kišenėmis? Teismas pagailėjo pirmą kartą teisiamojo ir skyrė lygtinę bausmę. Dar neišnykus teistumui, 1994-ųjų vasarį, Jonas nušvilpė bendrovės paršą ir vėl įkliuvo. Šįkart teismas ilgapirščiui skyrė pusketvirtų metų nelaisvės.
Įsimylėjėlio pagailėjo panelė Amnestija - atlikęs pusę bausmės, 1995-ųjų gruodį J. Degenis jau mėgavosi dviem didžiausiais pasaulio malonumais - laisve bei mylimosios glėbiu.
Vienas triūsė miške, kitas - lovoje
Tačiau viskas pasaulyje praeina - praėjo ir Jono su Aldona meilė. Ypač po to, kai Linkaičiuose pasirodė "šviežias" vyras - Vytautas Jakubauskas, už Aldoną jaunesnis 7 metais!
Pastarojo gyvenimas taip pat nebuvo rožėmis klotas. Skaistigiryje (Joniškio r.) gyvenęs, su žmona išsiskyręs V. Jakubauskas užmiršo turįs vaikų, tad už piktybinį alimentų nemokėjimą išklausė teismo nuosprendį.
Nutaręs gyvenimą pradėti iš naujo, Vytautas atsikraustė į Linkaičius ir prisiglaudė pas giminaitę. Labai greitai V. Jakubauskas tapo kaimo įžymybe, nes mokėjo griežti armonika, koncertus rengdavo kaimo alaus bare. Už savo smagų būdą V. Jakubauskas gavo daug sakančią Vyturėlio pravardę.
Aukštesnis, išvaizdesnis, šmaikštesnis už J. Degenį Vyturėlis negalėjo nepakerėti subtilios vyrų sielų žinovės A. Darbutienės širdies. Vyturėlis irgi neatsispyrė Aldonos kerams, tad A. Darbutienę kaime visi ėmė matyti V. Jakubausko draugijoje.
Tuo metu J. Degenis susirado medkirčio darbą pabiržės miškuose. Jonas išvažiuodavo ištisoms savaitėms, o grįžęs labai niršdavo girdėdamas gandus, kad jam prakaituojant girioje su pjūklu, Vyturėlis prakaitavo... užėmęs jo vietą lovoje. Po daugybės nesėkmingų bandymų susitaikyti J. Degenis persikraustė į kambarį antrajame Aldonos namo aukšte. Gal būtų visai išėjęs, tačiau neturėjo kur.
Tragedija vyko be liudytojų
O vieną kartą neišlaikė vyro nervai.
Rytą atsikėlusi eiti į mokyklą Aldonos dukra sunerimo pamačiusi, kad pirmajame aukšte svetainėje miegančios močiutės pagalvė kruvina. Pravėrusi šalia esančio kambario duris moksleivė sukliko - motina su Vyturėliu gulėjo miegamajame ant grindų. Abu be sąmonės, labai kruvini. Išsigandusi mergina telefonu iškvietė netoliese gyvenančius seserį bei brolį, pastarieji - greitąją pagalbą bei policiją. Kol medikai į automobilį kėlė sužeistuosius, policininkai ūkiniame pastate rado pasikorusį J. Degenį. Netoliese karutyje voliojosi didžiulis kruvinas kirvis.
Manoma, jog išgirdęs, kad Aldona parėjo ne viena, J. Degenis prarado sveiką protą. Užmiršęs, jog prieš dešimtmetį pats buvo Aldonos meilužis, mylimąją be skrupulų paveržęs iš kito vyro, Jonas čiupo kirvį, įsiveržė į miegamąjį ir... Po to medkirtys pasiėmė mėgstamiausią bloknotą, saugotą nuo kolonijos laikų. Simboliška - bloknotas papuoštas paveikslėliais su nuogomis moterimis. Bloknote J. Degenis pakeverzojo atsisveikinimo laišką. Iš labai padriko rašto bei dar padrikesnių minčių galima spėti, kad "rašytojas" buvo girtas ir nežmoniškai nusiminęs.
"Jei su kuiliais aš turiu kovoti valgio neduoda o aš turiu juos šerti aš tave mylėjau bet tu mane iškeitei pakorei 2 savo vyrus o trečias aš paklauskit kaimynų apie tai pasakys sėkmės visiems neimkit Aldonos pavyzdžio aš nenoriu kad taip tęstųs tiek iš manęs viso gero visiems" (kalba netaisyta - red. past.) - atsisveikino J. Degenis ir paskutinį kartą pasuko į ūkinį pastatą. Beveik į tą pačią vietą, kur prieš 13 metų Jono konkurencijos neatlaikęs prieš save ranką pakėlė P. Kasparavičius...
Koks gyvenimas be tikro vyro...
Abu meilužiai patyrė labai sunkias traumas. Nors medikai sakė, kad sužeidimai nesuderinami su gyvybe, bet abu meilužiai išsilaižė. Tiesa, V. Jokubauskas liko pirmos, o A. Darbutienė - antros grupės invalidais arba, kaip sakytų dabar, - neįgaliaisiais. Aldona namo grįžo ankščiau, bet neužmiršo savo Vyturėlio - lankė ligoninėje, o po to parsigabeno ir į namus. Pikti liežuviai tauškė, kad moteriškei rūpi ne tik neįgalus Vyturėlis, kiek jo gaunama 500 litų pensija. Juolab kad kartais moteris supykusi savo neįgaliajam draugužiui apvelėdavo šonus. Ir dar - vis dažniau sodyboje pasirodydavo naujas vyras - kitame kaime gyvenantis moters bendraamžis A. Maižius.
Linkaičiai vėl turėjo apie ką kalbėti. Tiek vyrų praleidusi Aldona susirado dar vieną. Visiems buvo įdomu ir kaip ten sekasi moteriškei gyventi su dviem vyrais. Kad trijulė kartu susėsdavo prie butelio, matė visi, o štai kas ten vykdavo naktį, galėjo tik spręsti.
Sakoma, kad šuo ir kariamas pripranta, tad ir kaimas priprato prie tokios nedorybės - per televizorių dar ne tokių istorijų parodo. Tačiau Aldona neleido liežuvautojams savęs pamiršti.
Vis per tą banano žievę...
Pernai, tą dieną, kai laiškanešė atnešė V. Jakubauskui pensiją, Aldona nupirko tris litrus alaus ir pasikvietė kaimyną. A. Maižius irgi sėdo kartu prie stalo. Maukė vyrai alų, po to dar nuėjo nusipirkti, o tuo metu Aldona užėjo pas Vyturėlį. Lyg keikėsi, lyg triukšmavo - kas ten supaisys, bet po kurio laiko vyrai išgirdo V. Jokubausko šauksmus ir dejones. Pravėrė kambario duris, o ten - Vyturėlis kraujais paplūdęs! Kaimynai iškvietė greitąją, tad medikai neįgaliajam išgelbėjo gyvybę.
Tuo įvykiu susidomėjo ir pareigūnai. Kaip ne kaip - pralietas kraujas. Sulaikyta A. Darbutienė tvirtino, kad Vyturėlis pats užgriuvo ant jos rankoje buvusio peilio. Kaip tame anekdote: "Paslydo ant banano žievės ir užgriuvo ant peilio. Ir taip tris kartus, vis pasisukdamas". Tačiau ekspertai nepatikėjo "banano" versija ir nustatė, kad peiliu V. Jakubauskui buvo durta į skruostą, kairįjį dilbį ir krūtinę. Beliko moteriškei sugalvoti kitą versiją. Teisme ji tvirtino, kad supyko ant sugyventinio dėl pridergtos lovos.
Bent porą metų Linkaičiai pagyvens be Aldonos. O kai sugrįš iš Panevėžio - ir vyrų gal nebereikės. O gal ir prireiks? Tada ir pratęsime kam linksmą, o kam ir labai liūdną istoriją.
Autoriaus nuotr.
J. Degenis negalėjo pasitraukti iš gyvenimo užmiršęs, kad buvo dėl Aldonos kovojęs meilužis.
(penki-1);
Du varžovai - J. Degenis su V. Jakubausku nesutilpo gražiame Aldonos namelyje.
(penki-2, penki-3);
Tragedijos vietoje kriminalistai terado kraupių daiktinių įrodymų.
(penki-4);
Atsisveikinimo raštelį Jonas rašė dar nuo kolonijos laikų saugotame bloknote su nuogomis merginomis.
(penki-5).
