Gali būti, kad prieš tūkstančius metų būtent kanibalizmas žmonių populiacijose padėjo plisti mirtinai smegenų ligai - kempinligei; gal todėl ir išsivystė atsparumas šios ligos sukėlėjui.
Genetiniai tyrimai rodo, kad skirtingose pasaulio vietose žmonių organizmas turi panašų mechanizmą priešintis smegenų ligai, mokslininkų vadinamai Creutzfeldto-Jacobo (Kroicfeldo-Jakobo) sindromu, arba žmonių kempinlige.
Šis sindromas pasitaiko vienam žmogui iš milijono. Ji neišgydoma, mirtina, smegenyse ji išgraužia smulkias ertmes, smegenys pasidaro korėti kaip kempinė. Ja susirgus, silpnėja protas, sparčiai artėja mirtis.
Panaši liga prieš šimtą metų buvo žinoma akmens amžiuje gyvenusių papuasų gentyse ir vadinta kuru. Mokslininkai ją susiejo su tradicija valgyti mirusius gentainius ir gana greitai nustatė, kad valgant žmonių smegenis kaip tik ir atsiranda įvairios Creutzfeldto-Jacobo sindromo formos.
Kaip teigia tyrimui vadovavęs Didžiosios Britanijos universiteto kolegijos Londone mokslininkas Johnas Collinge’as (Džonas Kolindžas), "esama daug antropologinių duomenų, kad kanibalizmas senovėje nebuvo retenybė ir neapsiribojo vien Naująja Gvinėja". Straipsnį žurnale "Science" paskelbę britai tvirtina, kad priešistoriniais laikais žmonės valgydavo vieni kitus.
Avys taip pat serga panašia kempinlige; spėjama, kad būtent nuo jų užsikrėtė ir galvijai Didžiojoje Britanijoje, kai ūkininkai pradėjo šerti galvijus iš nugaišusių avių gamintais pašarais.
Paskutinį XX amžiaus dešimtmetį Didžiojoje Britanijoje panašia į galvijų kempinligę (spongiforminę galvijų encefalopatiją) liga susirgo ir žmonių, valgiusių ja sirgusių karvių smegenis. Nuo šios ligos mirė apie 130 žmonių.
Mokslininkai tvirtina, kad Creutzfeldto-Jacobo sindromą, galvijų kempinligę ir kitas panašias ligas sukelia baltymas, vadinamas prionu. Taip pat nustatyta, kad kai kurie žmonės yra jautrūs šiam baltymui, bet dauguma - atsparūs.
Johnas Collinge’as su bendradarbiais iš Londono, Papua Naujosios Gvinėjos ir Australijos atliko genetinę foro genties analizę; ši gentis garsėjo numirėlių valgymo šventėmis.
Tiesa, Australijos kolonistai išgyvendino šią tradiciją - dabar gentyje žmonių nebevalgo. Tačiau nemažai gentyje tebegyvena žmonių, valgiusių žmogieną vaikystėje. Anuomet nuo kuru išmirė daugybė moterų ir vaikų. Vyrai nemirė - mat jie papildydavo maistą baltymais - sumedžiotais gyvūnais, o iš namų nesitraukiančioms moterims jų nebelikdavo. Todėl kažkada jos susigalvojo numirėlių nelaidoti, o suvalgyti.
Ištyrę vyresnių kaip 50 metų, kuru (į kempinligę panašios ligos) paplitimo rajonuose gyvenančių, moterų kraują, jie nustatė, kad genų mutacija, kuri užtikrina organizmo apsaugą nuo prionų, yra daug dažnesnė pagyvenusių moterų chromosomų ląstelėse negu jaunų mergaičių. Vadinasi, ši mutacija ir leido joms išgyventi daugiau kaip 50 metų, kai kitos moterys, tokios mutacijos neturėjusios, mirdavo.
Po to patyrinėję šios mutacijos dažnį ir kitose pasaulio populiacijose, mokslininkai nustatė, kad tokia apsauga nuo prionų veikia visur - mutacijos dažnis panašus visur. Manoma, kad ši mutacija atsirado prieš kokius 500 tūkstančių metų.
Beje, paskelbus šiuos tyrimus JAV, kilo didžiulis susidomėjimas; internete žmonės dalijosi įspūdžiais, vertinimais. Vienas jų atkreipė dėmesį į tai, kad minėtos fore genties moterys žmogieną virdavo su druska ir prieskoniais, bet vis tiek susirgdavo. Todėl jis piktinosi, kad dabar patariama jautieną valgyti gerai išvirtą - tuomet esą pavojus susirgti negrės. Tačiau po straipsnio apie kanibalizmo ir kempinligės ryšį internautas sakė nė už ką nebetikėsiąs tokiais higienistų patarimais.
“Reuters”-ELTA
