Irena ZUBRICKIENĖ
Į Pamargių kaime (Marijampolės sav.) esančią gyvenamąją sodybą vėlų vakarą netikėtai įsuko nepažįstamas nedidelis berniukas. Vaikas, prisistatęs pavarde, paprašė nakvynės. Jis sakė esąs vienos Vilniaus internatinės mokyklos moksleivis ir einąs pas draugą. Geraširdžiai kaimiečiai priglaudė užklydėlį, bet ankstyvą rytą, nieko nelaukdami, apie netikėtą ir kiek įtartiną svečią pranešė policijai.
Policininkai berniuką išsivežė. Jiems ne iš karto pavyko išsiaiškinti, kokia iš tikrųjų klajūno pavardė ir kur jis gyvena, nes vaikas melavo. Netrukus išsiaiškinta, kad Arūnas (13 m.) - Marijampolės vaikų teisių apsaugos skyriaus (VTAS) darbuotojams gerai pažįstamas vaikas. Pastaruoju metu berniukas gyvena kaime pas globėjus - jo motina mirusi, o tėvas atlieka bausmę kolonijoje. Užsisklendęs, baikštokas, nekalbus vaikas sakė, kad per Velykas jo globėjai buvo išgėrę ir smarkiai kivirčijosi - kliuvę ir jam. Po kelių dienų iš mokyklos parėjęs Arūnas esą vėl rado besivaidijančius girtus globėjus. Baimindamasis, kad jie gali jį mušti, globotinis, niekam nieko nepasakęs, iš namų išėjo. Arūno teigimu, būtų pėsčiomis ėjęs į Vilnių, ten ieškojęs pažįstamų žmonių.
Šiuo metu mažasis bėglys-keliauninkas apgyvendintas laikinosios globos namuose. Pasikalbėjus su globėjais paaiškės tolesnis vaiko likimas. Marijampolės VTAS darbuotojai mano, kad Arūnas greičiausiai taps vaikų namų gyventoju, kaip pats ir sakė norįs, o globėjai turėtas pareigas praras.
- Pavasarį kartu su atbundančia gamta nuolat "atbunda" ir mūsų mažieji keliauninkai - asocialių, probleminių, socialiai remtinų šeimų vaikai, - sakė VTAS darbuotojai. - Todėl trylikamečio Arūno poelgis mūsų per daug nenustebino. Laimei, berniukas, patekęs į neabejingų žmonių rankas, nenuklydo kur nors toliau ir nepradingo.
