Kadaise, dar Sovietų Sąjungos laikais, apie Kambodžą girdėjome labai daug. Mat tuomet ši šalis kūrė socializmą, o Sovietų Sąjunga jai kaip išmanydama padėjo. Tačiau sistemai žlugus visa pagalba, o kartu ir domėjimasis šia Azijos valstybe baigėsi. O ir patys kambodžiečiai neilgai eksperimentavo su socializmu - atkūrė monarchiją. O dabar kuria demokratiją arba bent jau sako, kad kuria.
Žvelgiant užsieniečio akimis, Kambodža - labai keista šalis, joje daug ką sunku suprasti. Keista monarchija, keistas skurdas, keista kova su prostitucija. Keistas ir aštuntajame dešimtmetyje vykęs genocidas, tiksliau, požiūris į jį - niekas nebuvo nubaustas.
Keista monarchija
Rusų bulvaras - pirmoji gatvė, kurią išvysta į Kambodžos sostinę Pnompenį atskridęs užsienietis. Kambodžiečiai nepamiršta rusų pagalbos, tačiau rusiškai šioje šalyje jau beveik niekas nekalba (nors anksčiau daug kas mokėjo šią kalbą). Užtat nemaža dalis gyventojų gali susišnekėti angliškai. Pamiršta ir prancūzų, buvusios metropolijos, kalba. Dabar visuose dokumentuose "Kambodžos karalystė" rašoma angliškai. Beje, kadaise, raudonųjų khmerų valdymo metais, šalis vadinosi Kampučija, tačiau vėliau susigrąžino savo tikrąjį pavadinimą.
Pribloškia transporto priemonių įvairovė: gali pamatyti ir naujausio modelio prabangų džipą, ir mopedą ar dviratį (tai pagrindinės susisiekimo priemonės), ir karvių traukiamas vežėčias. Beje, karvės kiek kitokios nei pas mus - baltos ir su "kupra". Neretai mopedu važiuoja visa šeima: tėtis, mama ir pora vaikų. Galima tik spėlioti, kaip keturis žmones vežantis mopedas ne tik neapvirsta, bet ir sugeba manevruoti ir rikiuotis iš eilės į eilę.
Reklaminiuose skyduose - karaliaus Norodomo Sianuko plakatai. Visuose juose jis pasitempęs, su paradine uniforma, linksmas, trykštantis sveikata ir energija. Iš tiesų 79 metų monarchas sunkiai serga: jam diagnozuoti žarnyno vėžys ir diabetas. Tačiau jį visi, taip pat ir spauda, labai gerbia. Jis iš tiesų yra šalies simbolis.
Pati monarchijos struktūra labai keista - sostas nėra paveldimas. Šiuo metu niekas nežino, kas ateityje užims karaliaus vietą. Net ir pats Sianukas negali paskirti savo įpėdinio - jį rinks speciali Karališkoji Taryba, susidedanti iš dešimties žmonių. Bent keturi iš jų balsuos taip, kaip lieps dabartinis premjeras Hun Senas. Beje, jis taip pat priklauso tarybai. Taigi pusė balsų jau dabartinio premjero rankose. Paradoksalu tai, kad Hun Senas - buvęs raudonasis khmeras, komunistas ir vienas didžiausių ideologinių monarchijos priešininkų.
Keistas genocidas
Apie genocidą Kambodžoje tenka girdėti nuolat. Turistams, atvykusiems į Pnompenį, tiesiog privaloma aplankyti Genocido muziejų, įsikūrusį pačiame miesto centre. Labai lankomi ir "mirties laukai" šalia sostinės. Šiuose laukuose buvo vykdomos masinės egzekucijos. Dar ir dabar čia broliškuose kapuose ilsisi tūkstančiai palaikų.
Muziejus įsikūręs keturiuose kalėjimo pastatuose. Kai 1975 - 1979 metais šalį valdė raudonieji khmerai, viename jų buvo įrengti kankinimų kambariai, kituose - nedidelės (1x2 m) kalinių kameros. Dabar ant sienų - gausybė čia nukankintų žmonių nuotraukų. "Kovotojai su imperializmu" naikino ištisas šeimas. Labiausiai turistų dėmesį traukia kraupiausias eksponatas - iš "mirties laukuose" rastų kaukolių sudėliotas Kambodžos žemėlapis.
Kambodžiečiai gali būti labai draugiški, atviri žmonės, tačiau tuo pat metu ir nežmoniškai žiaurūs. Tai pastebėjo dar prancūzų kolonizatoriai. Atrodo, dar ir dabar šios tautos žmonės neskiria ribos, kuomet žmogus iš asmenybės tampa tikru žvėrimi - genocido organizatoriai net nebuvo teisiami. "Štai čia Pol Potas. Jis tuomet vadovavo raudoniesiems khmerams. Prieš keletą metų jis mirė džiunglėse, kur paskutiniaisiais metais ir gyveno, - aprodo turistams stendą su Pol Poto režimo vadų nuotraukomis muziejaus gidė. - O štai čia - Jeng Saris, dešinioji Pol Poto ranka". Į klausimą, kur jis dabar gidė, kiek sutrikusi atsako, kad jis gyvas ir sveikas, berods, dirba vyriausybės patarėju. Ji "pamiršta" paminėti, kad Jeng Sario sūnus - provincijos gubernatorius, kad visas "polpotininko Nr. 2" klanas puikiai įsitaisęs ir prie naujosios valdžios. Kaip ir tūkstančiai kitų raudonųjų khmerų - tiek vadų, tiek eilinių. Beveik visi jie išvengė bausmių ir toliau džiaugiasi gyvenimu. O turistus vedžioja po Genocido muziejų ir "mirties laukus". Tik po griežto Jungtinių Tautų spaudimo prieš porą metų surengta keletas teismo procesų, tačiau jie tebuvo parodomieji ir greitai baigėsi. Keistas tas genocidas Kambodžoje. Genocidas, už kurį niekas neatsakė...
Kiekgi kambodžiečių žuvo per genocidą? Jei tikėsime lentele muziejuje, per tuos metus buvo nužudyti ar dingo be žinios 3 314 768 žmonės. Tačiau Vakarų istorikai ir demografai laiko šį skaičių smarkiai išpūstu, linkę jį sumažinti bent tris kartus. Tačiau ir milijonas žmonių yra labai daug šaliai, kurioje tuo metu tegyveno 7,6 milijono žmonių.
Šiandien Kambodžoje - tikra demografinė revoliucija. Gimstamumo rodikliai bene didžiausi Azijoje. Šalies gyventojų skaičius jau viršijo 12 milijonų.
Keista kova su prostitucija
Valdžia garsiai skelbiasi kovojanti su prostitucija. Tačiau tos kovos visiškai nematyti - sutenerių tiek daug, kad neretai prie užsieniečio atbėga net keli iš karto. Tai nacionalinis verslas. Visos prostitucijos išgyvendinimo programos eina niekais, kadangi pirmiausia iš šio verslo pelnosi valdininkai. Prostitucija šalyje klesti. Tačiau ji šiek tiek skiriasi nuo tailandietiškos prostitucijos, mat čia pagrindiniai klientai - ne užsienio turistai, o vietiniai gyventojai. Skaudu ir tai, kad Kambodžoje itin paplitusi vaikų prostitucija, viešnamiuose iškrypėliai nesunkiai gali rasti net ir dešimtmečių mergaičių ar berniukų. Ne veltui neretai Kambodža vadinama "pedofilų rojumi".
Keistas skurdas
Pagal statistinius duomenis, Kambodža bene pati skurdžiausia Azijos šalis. Vidutinis gyventojų uždarbis - 300 dolerių per metus. Kaimynai uždirba kiek daugiau: Laose - 350, o Mjanme - 450 dolerių. Tačiau statistika per daug tikėti nereikėtų, ypač pietvakarinėje Azijos dalyje ir tuo labiau Kambodžoje. Vos pažvelgus aišku, kad Kambodžoje gyvenama kur kas geriau nei Laose ar Mjanme. Tiesiog valdžiai apsimoka skelbti, kad šalis labai skurdi - taip gaunama daugiau paramos iš įvairių tarptautinių organizacijų. Vėliau ši parama nusėda valdininkų kišenėse.
Kambodžiečiai jau seniai moka vilioti pinigus iš užsieniečių. Kai kolonijiniais laikais Indokiniją užvaldė prancūzai, kambodžiečiai jiems buvo nuolankūs, nors beveik visos kitos tautos priešinosi. Savo "sąjungininkams" prancūzai teikė nemažą pagalbą. JAV ir Vietnamo karo metais Kambodža "melžė" amerikiečius. Kai valdė raudonieji khmerai, šaliai padėjo draugai kinai. Nuo 1979-ųjų šalį "maitino" nuo Pol Poto išvadavę vietnamiečiai ir, žinoma, Sovietų Sąjunga.
Šiaip Kambodžos ekonomika daugiausia remiasi dviem "banginiais" - tekstilės pramone ir turizmu. Pagrindinė tekstilės pramonės varomoji jėga - nedideli fabrikėliai, visu pajėgumu siuvantys sportinius kostiumus ir marškinėlius Amerikos, Japonijos ir Vakarų Europos rinkoms. Ten marškinėliai parduodami už kambodžiečiams tiesiog astronomines sumas - po 20-30 dolerių. Kambodžos turguose šių dalykų taip pat pilna - jie pavogti iš fabrikų ir kainuoja dešimt kartų pigiau.
Tačiau šiaip kainos gana didelės. Maisto produktai dukart brangesni nei kaimyniniame Tailande. Beje, kainos nurodomos doleriais, o tai labai patogu turistams. Vietinės rinkos "doliarizacija" toki ryški, kad kažin ar viešint Kambodžoje pamatysite vietinius pinigus, nebent grąžos gautumėte porą šimtų vietinių rielių.
Penai Kambodžą aplankė 400 000 turistų. Šaliai, kurioje yra bene gražiausių pasaulyje garsiųjų Angkor Vato šventyklų griuvėsiai, tai tiesiog juokingas skaičius. Kodėl turistai bijo skristi į šią šalį? Visų pirma nestabilumas: nereikia pamiršti, kad čia iki 1991-ųjų vyko pilietinis karas, kalbama, jog Kambodžos laukuose tebėra apie 12 milijonų minų. Net ir turistams, lankantiems Angkor Vato šventyklų griuvėsius, griežtai liepiama vaikščioti tik takais. Antroji priežastis - neišsivysčiusi infrastruktūra, o trečioji - aukštas nusikalstamumo lygis. Vakare iš viešbučio nosies geriau nekišti - apiplėšti gali ir prie pat penkių žvaigždučių viešbučio durų.
