Remigijaus Rainio ir Rolando Šmigelskio fotoreportažas
Garsioji Kaziuko mugė šiemet vyko visame senamiestyje. Minios žmonių plūdo ne tik įsigyti tradicinių verbų, beje, kainavusių nuo dviejų iki trisdešimties litų, bet ir, kaip sakoma, savęs parodyti bei kitų pasižiūrėti. Visus šaligatvius Pilies ir Didžiojoje gatvėje užgrobę prekiautojai vienas per kitą siūlė keramines dūdeles ir varpelius, medinius šaukštus ir samčius, pintines ir iš vytelių nupintus baldus, metalo ir odos gaminius. Kaubojišką odinę skrybėlę "a la Virgis Stakėnas" buvo galima įsigyti už šimtą dvidešimt litų, nors dar vasarą Palangoje tokia kainavo net du šimtus. Nelabai "kandžiojosi" ir kitų amatininkų gaminių kainos. Net tradicinėse vietose įsikūrę dailininkai, savo paveikslus įvertinę puse tūkstančio litų ir brangiau, čia pat potencialiems pirkėjams siūlė penkiasdešimties litų nuolaidas. Žmonų skriaudžiami vyrai būriavosi prie originalių medinių inkilų-barų, kuriuose labai patogu slėpti butelaitį ir taures. Netrūko smalsuolių, stebinčių tiesiog gatvėje įrengtoje kalvėje plušančių kalvių darbą. Čia pat nukaltas laimės pasagas ir vinis meistrai pardavinėjo po keturis litus. Kažkodėl visiškai nebijojo čia pat vaikštančių policininkų apsukrūs monetų padirbinėtojai, kalę skardinius ir varinius "kaziukus". Baltos skardos moneta buvo keičiama į vieną litą, o varinė - į du. Išalkę miestiečiai galėjo nusipirkti įvairiausių pyragų pyragaičių ir skanauti klausydamiesi gatvės muzikantų. Mugėje muzikantų buvo visokiausių: ir "Du gaidelius" traukiantys mažamečiai berniukai, ir akordeoną virkdantis guvus senolis, ir Muzikos akademijos studentėms gitara bei smuiku pritariantys jaunuoliai. Storesnių piniginių savininkai grūdosi į įspūdingo dydžio "Marceliutės klėtį", kur galėjo skaniai pavalgyti ir atsigerti besiklausydami scenoje muzikuojančių folklorinių ansamblių. Šiemet ši aukštaitiška klėtis užėmė net 160 kvadratinių metrų plotą, tačiau norint patekti į vidų teko pastovėti eilutėje. Mugėje netrūko rankas ištiesusių elgetų ir tarp žmonių besisukinėjusių kišenvagių, tad kai kurioms poniutėms namo teko grįžti tik su riestainio skyle.
Kaziuko mugės vyko ir kituose Lietuvos miestuose. Panevėžyje verbų ir už du, ir už dešimt litų buvo galima nusipirkti turguje "Tau, žemdirby". Čia dvi dienas prekiavo ne tik tautodailininkai ir įvairūs verslininkai, bet ir koncertavo etnografiniai ansambliai, tautinės kapelos. Turguje prekiavę Kaziukai ir Kazytės buvo apdovanoti dovanėlėmis, minioje gan sėkmingai darbavosi ir kišenvagiai.
Klaipėdiečiai Kazimierines šventė net tris dienas. Miesto valdžia kartu su Kazimierų bendrija pasirūpino, kad visiems būtų linksma, kad kiekvienas galėtų nusipirkti patikusią verbą ar suvenyrą, išgerti bokalą alaus, pasijuokti, pasiklausyti dainų ir šmaikščių žodžių. Klaipėdiečius švenčių proga sveikino pati Kazimiera Prunskienė.
Kaip jau įprasta, pasižymėjo Kaunas. Kai apskrities viršininkas ir vicemeras Kazimieras Starkevičius išėjo į atsargą, Kauno savivaldybėje neatsirado žmogaus, kuris kauniečiams būtų suorganizavęs šventę. Beliko prisiminti praėjusius metus ir laukti kitų - galgi sugrįš į valdžią ponas K. Starkevičius ir vėl Kaunas švęs Kazimierines?
