Remigijus RAINYS
Kuo labiau artėja gegužės 1-oji, kai mes tapsime pilnateisiais Europos Sąjungos nariais, tuo tyliau ir nedarniau ima skambėti po pavykusio referendumo iš visų plaučių pūstos pergalės fanfaros. Pagaliau daugelis įsisąmonino, jog iš Europos Sąjungos ne tik bus galima semtis pilnomis rieškučiomis, bet ir jai reikės nemažai atseikėti. Be to, atseikėti reikės pirmiau, nes Europos Sąjungos pinigai gerokai vėluos.
Nemažai nemalonių staigmenų mūsų vartotojai patirs, kai valstybė įvykdys savo įsipareigojimus Europos Sąjungai ir įves visus jos reikalaujamus prekių akcizus. Nuo Naujųjų metų kainų permainas jau pajuto degalinių klientai, nes dėl Europos Sąjungos reikalavimų Lietuva jau padidino benzino, dyzelino ir žibalo kainas. Pirmosiomis sausio dienomis litras benzino vidutiniškai pabrango 6, o dyzelino - net 14 centų. Na, galima tikėtis, jog vidutinis statistinis lietuvis tiek dar neišponėjo, kad į už kampo esantį prekybos centrą važiuotų automobiliu, taigi galėtume sutaupyti rečiau iš garažų išvairuodami nuvažinėtas vakarietiškas vargenas. O ir jos pabrangs dėl Europos Sąjungos nustatyto 10 procentų aplinkosauginio mokesčio. Patriotai net pridurtų, kad mažiau važinėdami mažiau teršime unikaliosios savo tėvynės, kurios grožio vis dar nenori pastebėti pinigais aptekę užsienio turistai, gamtą. Tačiau degalų brangimas atsilieps ne tik išvykoms į vis rečiau aptinkamas dar "neprichvatizuotas" ir tvoromis bei barjerais neatitvertas paežeres ar pamiškes, bet ir beveik visų prekių kainoms, nes prekybos įmonės privalės daugiau išleisti žaliavoms ir produkcijai transportuoti.
Galima būtų numoti ranka į padidėjusį akcizo mokestį tabakui ir net piktdžiugiškai išvedžioti, kad užkietėję rūkaliai už savanorišką savo sveikatos ardymą dabar moka 24-35 centais daugiau už kiekvieną cigarečių pakelį. Tačiau šis pabrangimas, kaip, beje, ir jau daugelį metų ant pakelių rašomas Sveikatos apsaugos ministerijos perspėjimas, neprivertė ir neprivers mesti rūkyti nė vieno nikotino vergo, nes prisiekęs rūkalius verčiau atsisakys vaikui nupirkti pakelį sviesto, bet pinigų cigaretėms vis vien sukrapštys, tad galiausiai kenčia apvaginėjama tokio nelaimėlio šeima. Tas pat pasakytina ir apie nuo gegužės 1-osios brangsiantį etilo alkoholį. Jau seniai įrodyta, kad suvartojamos degtinės kiekis praktiškai nepriklauso nuo jos kainos, o tik nuo gėriko pajėgumo.
Mažiau pasiturintiesiems ypač skaudžiai smogs padidėjusios kai kurių vaistų kainos ir laukiamas šilumos bei energetikos kainų šuolis. Pastarąjį vartotojai pajus rudenį, prasidėjus šildymo sezonui. Dar daugelis mūsų gyventojų neturi priemonių bent kiek reguliuoti jiems nori nenori tiekiamo šilumos kiekio ir verčiami ne tik nuolankiai priimti tai, ką duoda šilumininkai, bet ir sumokėti jiems už lauko oro šildymą. Specialistai prognozuoja, jog gyventojams neturėtų keistis elektros ir dujų kainos, tačiau ar iš tiesų kas mėnesį apmokėdami gaunamas sąskaitas pagal tą patį tarifą galime būti ramūs? Žinia, jog nė vienas pramonininkas ar verslininkas nesutiks dirbti nuostolingai, todėl visa tai, ką jis permokės už kiekvieną pabrangusią kilovatvalandę ar kilokaloriją, skrupulingai įkalkuliuos į kiekvienos iškepamos bandelės ar duonos kepalėlio savikainą ir galiausiai už pabrangusią energiją apmokėsime mes. Taigi duonelė kasdieninė, kurios mes kas dieną Viešpaties prašome savo maldose, brango ir brangs, nors Vyriausybės vadovas tikina, kad tam nėra jokių priežasčių ir žmonės tik be reikalo gąsdinami.
Premjerą iš dalies palaikantys duonos gamintojai tikina, kad šiemet sparčiai brangstant grūdams jie kol kas duonelės ir pyrago kainų nedidino, išlaidas kompensuodami vidinių rezervų sąskaita, tačiau ateityje to padaryti gali nebeįstengti. Grūdų kainos sparčiai kyla ir kaimyninėse šalyse. Lyginant su derliaus nuėmimo pradžia, dabar žemdirbiams už superkamus grūdus mokama maždaug 40 procentų daugiau, todėl perdirbimo bendrovės buvo priverstos pakelti miltų kainas, o šis procesas neišvengiamai atsilieps duonos gamintojams, nes pastarųjų vidiniai ištekliai nėra begaliniai. Pabrangus miltams 3 procentais, duonos gaminiai pabrangs 1 procentu. O kai pabrangsta duonelė, neišvengiamai brangsta ir pagrindinis produktų krepšelis, pagal kurį sprendžiama apie gyventojų gerovę. Pabrangus pagrindiniam produktų krepšeliui kyla poreikis didinti atlyginimus, dėl ko duona brangsta dar labiau. O be šio pagrindinio mūsų maisto produkto išgyventi negalime, juo labiau kad skanesnės už juodą lietuvišką duonelę veikiausiai nėra visame pasaulyje. Reikia tik stebėtis, kaip nuolat girdint mūsų duona susižavėjusių užsieniečių aikčiojimus, šis produktas dar netapo mūsų pagrindine eksporto preke.
Vargu ar verta gailėtis, kad įstojus į Europos Sąjungą mažiau galėsime įsivežti nors ir labai patraukliai atrodančių, tačiau stebėtinai nekokybiškų pigių prekių iš Pietryčių Azijos šalių. Manoma, jog stambieji prekybininkai laiku pasirūpino susišluoti į savo rankas visas šaliai numatytas importo kvotas, todėl galima prognozuoti, jog netrukus kiniški, tailandietiški, vietnamietiški ir kitų panašių gamintojų dirbiniai pabrangs. Gal kas ir nuliūs, bet tris kartus brangiau kainuojanti Europos Sąjungos šalyse pagamintų kokybiškų batų pora laiko bent penkis kartus ilgiau nei, tarkim, kiniški, tegul ir papuošti padirbtomis garsiausių pasaulio firmų etiketėmis, tad greičiausiai nepatenkintos liks tik vaikų karnavalams vienkartinių rūbų ieškančios mamytės. Nekokybiškų prekių importo apribojimas gali atsiliepti vaisių iš egzotinių šalių asortimentui ir kainoms, nes dauguma mūsų įmonių negaus leidimų importuoti kad ir tų pačių pigiųjų bananų, tad teks naudotis brangesnėmis Vakarų importuotojų paslaugomis. Tačiau už aukštesnę kainą bus geresnė ir vaisių kokybė. Nors kol kas grėsmę žmonių sveikatai ir net gyvybei kėlė tik importuojama paukštiena ar jautiena, tačiau niekas nebuvo apdraustas nuo kokios nors su prastos kokybės vaisiais "importuotos" infekcijos.
Pagal daugumos specialistų prognozes, nuo gegužės 1-osios beveik visų prekių ir daugumos paslaugų kainos Lietuvoje didės. Optimistai mano, kad vidutiniškai importinių kainų pakilimas neturėtų viršyti kelių procentų, o kai kurios turėtų net atpigti, tačiau vyresnės kartos žmonės dar gerai atsimena sovietinius "kainų sureguliavimus", kai "liaudžiai pageidaujant" brangstant kilimams, krištolui, kavai ir kitoms "prabangos" prekėms, atpigdavo tušinukai. Jau dabar galima nuspėti, jog Vyriausybės inicijuotos finansinės injekcijos kainų šuolio tikrai neatsvers, nors, pasak finansų ministrės, būsimų įstojimo į Europos Sąjungą pasekmių greičiausiai jau lauksiančios Europos Sąjungos komisarės poste Briuselyje, realią šių smigtelėjimų naudą pajus pusantro milijono žmonių. Vyriausybė žada pensijas padidinti maždaug 25 litais, atlyginimus biudžetininkams - 100 litų, atlyginimo minimumą pakelti nuo 450 iki 500 litų.
O pati Europos Sąjunga svarsto galimybę įvesti europinį mokestį, kuriuo 2007 - 2013 metais finansuotų 100 milijardų eurų metinį biudžetą. Europos komisijos pareigūnai norėtų įvesti tiesioginį mokestį Europos piliečiams, kuris sudarytų dalį jų šalių įnašo į Europos Sąjungos biudžetą. Siūlymas dėl naujojo mokesčio jau įtrauktas į "finansinių perspektyvų" komunikato, kurį Europos komisijos pirmininkas Romanas Prodis turėtų komisarams paskelbti vasario 10 dieną, projektą.
