Manto LIDEIKIO ir Rolando ŠMIGELSKIO fotoreportažas
Taip jau nutinka kiekvieną pavasarį - nusimetus visus šiltesnius darbužius, atkišus vis labiau kaitinančiai saulei kuo daugiau nuogo kūno, traukte traukia būti lauke, bendrauti (ypač su priešingos lyties atstovais), o namai atrodo tarsi koks nejaukus, pridvisęs narvas, iš kurio būtina kuo greičiau ištrūkti. O kurgi geriau jausiesi, jei ne gamtoje, po kvapių pušų stogu, šalia viliote viliojančio vandens. Šiuo metu jis, tiesa, dar šaltokas, bet tai nė kiek netrukdo vienadieniams poilsiautojams įsikurti kur pamiškėje, prie ežeriuko ar kito vandens telkinuko, spraginti lauželį, keptis dešreles. Tačiau...
Krūvos šiukšlių - viena bėda
Apsilankykite bet kurioje lankytojų pamėgtoje miško vietoje, skirtoje mums, panorusiems ištrūkti iš miestų ir ramiai patūnoti gamtos prieglobstyje. Miškininkų pastangomis jos daug kur gražiai sutvarkytos, įrengtos poilsinės, patogūs suoleliai, kad minkštosios ant žemės dėti nereikėtų, pavėsinės, jei saulė pernelyg užkepintų ar lietus netikėtai plūsteltų iš dangaus.
Bet žmogaus jau tokia, matyt, prigimtis, jog "kur šiko, ten ir paliko".
Kaip įprasta, daugelis tokių suolelių ir pavėsinių paženklinti ir aprašinėti įvairiais "Čia buvo...", "Mes vėl sugrįšim" ir netgi užrašinėtais pasiūlymais, kokiu telefono numeriu ir kam reikia paskambinti, jei užsimanai įmantrių, tarkime oralinių sekso paslaugų.
O dar labiau krinta į akis, kad visur sumestos krūvos šiukšlių. Ypač daug jų aplink net kelis rajonus skalaujančias Kauno marias ir tarp kauniečių ypač populiariame Kleboniškio miške. Tačiau nestinga ir kitose panašiose vietose. Kur benukeliausi, šiukšlės būtinai lįs į akis.
Kauno marių regioninio parko direkcijos vadovės Nijolės Eidukaitienės teigimu, beveik kiekvieną pavasarį, vasarą ir rudenį vyksta tas pats darbas - nesibaigiantis kovojimas su poilsinių zonų ir miško šiukšlintojais arba, tikriau sakant, jų paliktomis šiukšlėmis. Taip ir sukasi ratas - vieną dieną šiukšlės surenkamos, kitą dieną, žiūrėk, toje pačioje vietoje jų kaip grybų po lietaus ir vėl "pridygsta". N. Eidukaitienė sako čia matanti tik vieną išeitį - žmonių švietimą įvairiomis priemonėmis, mat gresiančios piniginės nuobaudos, regis, nieko nebaugina.
Pasakysite, ne visose poilsinėse yra šiukšlių dėžės ar konteineriai. Taip, tiesa. Tokių dalykų tikrai ne visur rasi. Tačiau tam esama ir priežasčių - visų pirma ne visada patogų ir pigu tokias vietas pasiekti šiukšlių vežėjams, trūksta ir tuo galinčių užsiimti darbuotojų. N. Eidukaitienė remiasi Vakarų valstybių patirtimi, kuriose panašių dalykų nerasi. Ten poilsiautojai yra įpratę savo atliekas susirinkti patys ir išvežę išmesti ten, kur joms ir skirta. Apie tokus dalykus, kaip šiukšlių konteineriai, kitose valstybėse niekas net nemąsto, nes to nereikia.
Baudžia, bet...
Pasak tos pačios direkcijos vyresniojo specialisto-inspektoriaus Silvijaus Klenausko, vien per nepilnus keturis šių metų mėnesius už įvairius pažeidimus aplinkai yra nubausta per 30 poilsio gamtoje mėgėjų. Iki sezono galo, tokių žinoma, bus dar daugiau. Beje, inspektorius pastebėjo, jog vieni iš nedrausmingiausių, deja, yra VRM sistemos pareigūnai.
Tačiau už žalą miškui, Kauno marių krantams ir kitoms gamtinėms zonoms Administracinių teisės pažeidimų kodeksas tenumato baudas vos nuo kelių dešimčių iki kelių šimtų litų. Todėl gana nelengva sutramdyti gamtos niokotojus.
Gero tokiems "miško kenkėjams" nelinki ir Kauno miškų urėdijos darbuotojai. Kleboniškio parke dirbantis girinininko pavaduotojas Giedrius Vilkevičius pripažino, jog ir šio miško masyvo problema - nesibaigiantis šiukšlinimas. Betgi kol tokio nenutvėrei už rankos, nieko ir nepadarysi. Belieka "eiti iš paskos" ir rankioti tai, kas poilsio mėgėjų ne vietoje palikta. Tačiau, pasak girininkijos darbuotojo, kur kas didesnį rūpestį ir nerimą kelia žolės degintojai. Kleboniškio miškas nesyk yra kentėjęs nuo žolės padegėjų sukeltų gaisrų.
Antra bėda - nusikaltimai
Vis dėlto tai tik smulkmenos, palyginus su tais dalykais, kurie iš tiesų kartais dedasi miškuose, atokiai nuo gyvenviečių įkurtose poilsinėse zonose. Anokia paslaptis, čia ypač mėgsta atsidanginti pasilinksminti bernužėliai ir mergužėlės. O sušilus orui neretai pakyla ir didelis meilės noras. Alkoholio įaudrintas organizmas neretai praranda bet kokią savitvardą ir, žiūrėk, po kiek laiko viena kita mergužėlė pasijunta nuskriausta, atbėga į policiją skųstis. Tiesa, pareigūnų žodžiais, labai dažnai vėliau aukos susitaiko su skriaudėjais ir iš bylos lieka šnipštas. Na o nemažai nukentėjusiųjų nuo seksualinio išnaudojimo netgi nesikreipia į policiją, žinios apie tai policiją pasiekia kitais kanalais.
Kauno Žaliakalnio policijos komisariato, kurio žinioje yra ir įvairiais nusikaltimais pagarsėjęs Kleboniškis, viršininko pavaduotojas Sergėjus Kalinkinas atvirai prisipažino, jog pareigūnai nerimaudami laukia prasidedančio sezono. Ir nors komisariato patruliai reguliariai atvyksta patikrinti miško "gyvenimo", tačiau ne visuomet pavyksta užkirsti kelią įvairiems nusikaltimams. Pasak pareigūno, šiuo metu dar kol kas nesigirdi apie užpultus, apiplėštus ar išprievartautus kauniečių mėgiamo miško lankytojus, tačiau beveik neabejojama, jog tokių nusikaltimų bus ir šiemet. Anot S.Kalinkino, nors tokių nusikaltimų, palyginti su tuo, kas buvo prieš kelerius metus, pastaruoju laiku sumažėjo, tačiau visiškai jie neišnyko. Miškas - gana patogi vieta užpulti ankstyvus arba vėlyvus gamtos mylėtojus, juos įbauginus apiplėšti ir dingti medžių šešėliuose. Žmonės dažnai net neįsidėmi plėšikų veidų.
Kas dedasi medžių šešėliuose
Kleboniškis tampa ir populiaria įvairių sąskaitų suvedinėjimo vieta, čia patogu atgabentas aukas bauginti iš jų ko nors reikalaujant. Praėjusiais metais Kauno policija išaiškino tokio Aurimo K. (20 m.) suburtos gaujos nusikaltimus. Šio asmens gauja siautėjo apiplėšinėdama Kalniečių mikrorajone esančių mokyklų moksleivius, o jiems įbauginti rinkdavosi greta esančio Kleboniškio parko masyvą.
Nusivežę vieną į aukas nusižiūrėtą šiame rajone gyvenantį moksleivį, gaujos nariai pistoletu grasino peršauti koją, jei šis nesutiks jiems sumokėti nemažos pinigų sumos. Moksleivis pinigų neturėjo, tuomet iš jo pareikalauta atnešti atitinkamos vertės brangių daiktų. Tačiau ir po to auka nebuvo palikta ramybėje. Po kiek laiko ta pati gauja vaikiną vėl pasičiupo ir dar kartą nusigabeno į Kleboniškį. Šį kartą, neva už kažkokį įžeidimą, pareikalauta dar daugiau. Po šio karto moksleivis ir jo artimieji pagaliau kreipėsi į policiją.
Šių metų vasario mėnesį švęsdamas bendraklasės gimtadienį neaiškiomis aplinkybėmis Kleboniškyje žuvo 14 metų berniukas. Jo palaikai aptikti šalia šio miško tekančioje Neries upėje ant ledų. Policijos duomenimis, tragedija įvyko šiame miške surengtų jaunimo išgertuvių, kuriose dalyvavo ir keturiolikmetis,. Manoma, jog neblaivus vaikinas mirė užmigęs ir paprasčiausiai sušalęs. Mat smurtiniams nusikaltimams būdingų pėdsakų ant jo kūno nepastebėta.
Chuliganizmo neišvengia ir kitos žmonių poilsiui skirtos vietos. Čia savo pareigas visuomenę ginti pamiršta netgi policijos pareigūnai, turintys elgtis, regis, visiškai priešingai. Visai neseniai nuskambėjo įvykis, kai du šešiolikamečius ir 3 metais vyresnį jų draugą užpuolė, sumušė ir netgi iš kovinių pistoletų apšaudė du neblaivūs Panemunės komisariato kriminalinės policijos pareigūnai. Už šį savo poelgį 29 metų Sigitas Baranaukas ir jo kolega 27 Mindaugas Ripinskas, reikia tikėtis, susilauks griežtos bausmės, o kol kas yra mėnesiui uždaryti į belangę. Taigi išgertas alkoholis ar pavasaris apsuko pareigūnams galvas. O gal, kaip sakoma, su kuo sutapsi, tuo ir pats tapsi? Gal dirbdamas su "žulikais", nori nenori persisemi jų mentalitetu ir elgesio normomis? Tuo tarpu pasisėdėjimas malonią dieną netoli vandens trims vaikinams ilgą laiką asocijuosis su baisiausiomis akimirkomis gyvenime - tą supras kiekvienas, į kurį buvo kada nors nukreiptas pistoletas.
Tuo tarpu miške pasikasti žemės sodinukams atvykusi sodininkė Vanda (79 m.) teigė niekuomet nesusidūrusi jokiais užpuolikais. Nors nemalonių akimirkų buvo ir jai. Neseniai vaikščiodama miške sutiko du jaunus vyrukus, kurie buvo akivaizdžiai neblaivūs, garsiai keikėsi. Laimei, netoliese buvo ir daugiau žmonių, todėl prisigretinus prie jų pavojus tarsi ir sumenko. Nežinia kuo būtų baigęsi, susitikus su tokiais miške akis į akį.
