Kas keturiolikta pora Lietuvoje yra sugyventiniai, tokią išvadą daro Statistikos departamentas, skelbdamas, kad gyventojų ir būstų visuotinio surašymo metu buvo surašyta 55,2. tūkstančiai sugyventinių porų., Sutuoktinių ir sugyventinių porų surašymo metu buvo 781,1 tūkst.
Sugyventiniai sudarė 3,2 proc. visų gyventojų. Sugyventinių porų daugiau mieste – 33,6 tūkst., kaime – 21,6 tūkst. Tačiau kaimo gyventojai dažniau negu miesto sudarė tokias poras. Kas dvidešimt šeštas kaimo gyventojas šeimoje gyveno kaip sugyventinis, o mieste – kas trisdešimt ketvirtas.
3,4 proc. vyrų ir 3,0 proc. moterų gyveno sugyventinių porose, atitinkamai mieste – 3,1 ir 2,7, kaime – 3,9 ir 3,6.
Daugiau kaip trečdalio (37%) sugyventinių šeimose buvo vaikų iki 18 metų.
Didesnė dalis – 52,5 proc. – visų sugyventinių buvo 25-44 metų.
Jauni gyventojai mieste dažniau negu kaime pasirenka bendrą gyvenimą nesusituokus. Kas trečias miesto ir kas šeštas kaimo sugyventinis buvo 20-29 metų.
Mieste sugyventinių amžius daugiausia siekia 25-29 metus, kaime – 40-44. Vyresnio amžiaus gyventojai kaime dažniau negu mieste pasirenka gyvenimą nesusituokus.
15-24 metų moterys dažniau negu tokio amžiaus vyrai sukuria nesantuokinę šeimą. Vyrų sugyventinių visose amžiaus grupėse, išskyrus 15-24 metų vyrus, buvo daugiau negu sugyventinių moterų.
Didelė dalis sugyventinių – 48 proc. vyrų ir 43 proc. moterų – išsituokę. Beveik trečdalis sugyventinių vyrų ir moterų niekada negyveno teisinėje santuokoje. Beveik penktadalis sugyventinių moterų buvę našlės.
Gyventojų surašymai suteikė galimybę palyginti Baltijos šalių gyventojus pagal šeiminę padėtį. Daugiausia sugyventinių užfiksuota Estijoje – 90 (iš 1000-io gyventojų). Lietuvoje ir Latvijoje šis rodiklis gerokai mažesnis – atitinkamai 32 ir 28.
