Pastaruoju metu šis klausimas beveik toks pat dažnas, kaip ir tradicinis "Kas geresnio?" Orai iš tiesų susimaišė: Europoje - pasaulinis potvynis, Vokietijoje viduržemy pražysta sodai, Maskvą metai iš metų kankina dykumų karščiai, Ispaniją vidurvasarį užverčia sniegas. O kur dar liūtys Kaukaze, nuošliaužos Sočyje, gaisrai Rusijos Vidurio aukštumose...
Atgims donozaurai
Apie tai, kad Žemėje klimatas gerokai atšils, buvo žinoma jau seniai - dar devynioliktame amžiuje švedų matematikas Archenijus išpranašavo kardinalius klimato pakitimus. Bet iki šiol nerūpestinga žmonija užsispyrėliškai laikėsi nuomonės, jog ozono skylė ir globalinis atšilimas - tai mūsų vaikų ir vaikaičių problemos. Tačiau pasirodė, kad saugotis ekologinių kataklizmų reikia mums patiems. Klimato pakitimai Žemėje ir visų pirma globalinis atšilimas nežada nieko gero. Angliarūgštės kiekio ore padvigubėjimas vidutinę temperatūrą gali pakelti 1,5-4,5 laipsnio C. Jau dabar tirpsta Šiaurės ir Pietų ašigalių ledinės kepurės, ledai Aliaskoje, o tai kelia vandenynų lygį. Nuo 1960 iki 1990 metų jis kilo 0,28 mm per metus, o paskutinį dešimtmetį vandenynų lygis kyla po 1 metrą kasmet. Tikėtina, jog tokie pakrančių miestai kaip Niujorkas, Šanchajus, Sankt Peterburgas, Vladivostokas nelabai tolimoje ateityje atsidurs po vandeniu.
Dar daugiau - tirpsta ir ledinės kalnų viršūnės. Leviso (Kenija) ledo ketera per paskutinįjį šimtmetį "palengvėjo" 92 procentais. Kilimandžaro sniegynai neteko 73 procentų savo teritorijos, Tian-Šanio kalnuose ištirpo 22 procentai ledo.
Iki 2050 metų gali ištirpti ketvirtis visų Žemės ledinių viršukalnių. Ir galiausiai, kaip pranašaujama, išnyks Golfo srovė. O tai jau tikra katastrofa.
Per šį šimtmetį temperatūra planetoje turėtų dar pakilti ir tapti tokia, kokia buvo prieš milijoną metų, kai po žemę vaikščiojo dinozaurai. Klimato specialistai prognozuoja siaubingas sausras, ciklonų suaktyvėjimą, iki šiol neregėtus potvynius. O visa tai sukels ekonominius ir socialinius sukrėtimus, ypač mažai išsivysčiusiose šalyse.
Vis šilčiau ir šilčiau
Dėl globalinio atšilimo persislinks klimatinės zonos, o tai sukels didžiulius potvynius Šiaurės Europoje ir Alpėse. Šiuose regionuose žmonių, nukentėjusių nuo šios stichinės nelaimės, skaičius iki 2050 metų padvigubės, o iki 2080 metų tokių bus daugiau net dešimt kartų. Alpių papėdė bus užtvindyta vandeniu. Sniego čia bus vis mažiau ir mažiau, o lietūs lis vis dažniau ir dažniau. Laimei, tikina mokslininkai, Europos ekonomika globalinio atšilimo sąlygomis nenukentės: greičiau augs miškai, efektyviau vystysis žemės ūkis, suklestės turizmas. Tad jei jūs mėgstate slidinėti kalnuose - paskubėkite, kol tai dar įmanoma. Na o tradicinio poilsio Kosta-Bravoje, Graikijoje, Kroatijoje ar Turkijoje mėgėjams kataklizmai kol kas nebaisūs.
Per paskutiniuosius šimtą metų vidutinė planetos temperatūra pakilo beveik vienu laipsniu pagal Celsijų. Pagrindinis temperatūros kilimo periodas buvo maždaug iki 1930-ųjų pabaigos. Paskui, nuo 1940-ųjų iki 1975-ųjų, buvo pastebėtas temperatūros kritimas vidutiniškai 0,2 laipsnio C. Nuo 1975-ųjų temperatūra vėl pradėjo kilti. Planetos temperatūros kilimo pikas užfiksuotas 1998 - 2000 metais.
Šiaip jau temperatūros kilimas vyksta bene trys šimtai metų. Petro I laikais Europoje buvo gerokai šalčiau nei dabar. XVII amžių mokslininkai vadina mažuoju ledynų periodu. Tais metais Olandijos kanalus dengdavo ledas (tai puikiausiai matyti senųjų olandų dailininkų piešiniuose). Užšaldavo Temzės upė Londone. Paskui planetos temperatūra ėmė kilti. Ir vis dėlto dabartinį temperatūros pakilimą dauguma tyrinėtojų laiko anomaliu.
Valdžios dalybos
Žmonija pergyveno ir daug rimtesnius klimatinius sukrėtimus. Pavyzdžiui, du ledynmečius (tiesa, tai buvo seniai - prieš 40 000 ir 25 000 metų), paskui globalinį atšilimą (prieš 9 000 metų). Kas gi lemia tokius orų pokyčius? Pasirodo, sausras ir potvynius lemia vienas ir tas pats klimatinis reiškinys, specialistų vadinamas Šiaurės Atlanto svyravimu. Reikalas tas, kad virš Azorų salų vyrauja pastovus anticiklonas, o šiek tiek šiauriau, Islandijos rajone, - ciklonas, klimatologų vadinamas Islandijos depresija. Ši "porelė" visąlaik "aiškinasi" tarpusavio santykius. Taigi jei jūs negalite suprasti, kodėl pas mus tokios žiemos (tai sninga, tai nesninga), žinokite: Azorų anticiklonas ir Islandijos depresija nepasidalina valdžia. Jei ginčas smarkus, t. y. Šiaurės Atlanto svyravimai labai dideli, tada ir nutinka lokalinis oro atšilimas ar atšalimas. Nors Šiaurės Atlanto svyravimai vyksta tūkstančius metų, kol kas niekas taip ir neišmoko prognozuoti jų elgesio. Žinoma, ir potvynis Europoje yra ne kas kita, kaip šio reiškinio neįprastai aukšto aktyvumo pasekmė.
Industrinės eros šimtmetis gamtai pridarė daug žalos. Ozono skylės, oro užterštumas, vandens užterštumas, sunaikinti miškai. Afrikoje vien dėl brakonierių kaltės ant išnykimo slenksčio yra per 700 rūšių stuburinių gyvūnų ir apie 2 000 rūšių medžių. Žemė, kaip gyvas organizmas ("gyvosios Žemės" koncepcijos laikosi vis daugiau ir daugiau mokslininkų), paskelbė žmogui karą pasinaudodama visomis savo turimomis priemonėmis. Žuvusiųjų nuo stichijų skaičius matuojamas jau tūkstančiais žmonių gyvybių, o kasmetinė ekonominė žala vertinama 100 milijardų dolerių.
Politikai radikalai atsakomybę už mus užgriuvusius gamtos kataklizmus linkę suversti žmogui ir jo aistrai komfortui, t. y. pagrindine nelaimių priežastimi jie nurodo šiltnamio efektą, susidariusį dėl anglies dvideginio išmetimo į atmosferą. Klimatologai, skirtingai nuo politikų, neskuba dėl visų nelaimių kaltinti žmonijos. Jų nuomone, žmogaus "įnašas" į vykstančius klimato pokyčius neviršija 15 procentų. Nors tų 15 procentų visiškai pakanka "pastumti krintantįjį".
Ir visgi gamtinių katastrofų ir ekologinių nelaimių dinamika verčia žmones mėginti gyventi kitaip. Atsodinami miškai Australijoje, Kinijoje, Suomijoje, Vietname. Australijoje, pavyzdžiui, atsiranda vis nauji ir nauji ekologiniai judėjimai - "Rūpinimasis pakrante", "Rūpinimasis krūmokšniais", "Upių stebėjimas". Europoje pažangiausių technologijų dėka buityje pavyko 10 procentų sumažinti vandens sunaudojimą, automobilių korporacijos ėmėsi gaminti ekologiškai švarius variklius. Ko gera, ne už kalnų "ekologinė" mokesčių reforma...
O gal "gyvoji" Žemė pati viską sutvarkys ir suras pusiausvyrą?
Paskutiniųjų metų orų anomalijos
1998 m. Didžiausias Kinijos istorijoje potvynis, kilęs išsiliejus Janczės upei. Upės aukštumose buvo išnaikinti miškai, o tai leido lietaus perpildytai upei išsilieti ir galinga srove viską nušluoti savo kelyje. Šio potvynio pasekmes pajuto 223 milijonai žmonių.
1999 m. Nematytai atšiauri žiema Mongolijoje. Žuvo per 2,4 milijono galvijų.
2000 m. Potvynis Mozambike. Žuvo 650 žmonių, daugiau nei pusė milijono liko be pastogės.
2001 m. Sausra, o paskui potvynis Alžyre. Žuvo 750 žmonių, 40 000 liko be pastogės.
2002 m. Potvynis Europoje, sausra vidurinėje Rusijos juostoje, nuošliaužos Kaukaze.
