Parodykit bilietą
Kartą sėdau į greitąjį traukinį "Paryžius - Marselis" ir patogiai įsitaisiau pirmosios klasės kupė. Tiesa, kupė buvo nerūkantiesiems, bet į tokias smulkmenas nekreipiau dėmesio.
Atsisėdęs ant minkštasuolio tuojau pat ir užtraukiau havanišką cigarą.
Vyriškis, sėdėjęs priešais, įdėmiai žiūrėjo, kaip išsitraukiu cigarą, kaip nukandu galiuką, kaip užsidegu degtuką. Jis palaukė, kol užsirūkiau, ir tik po to sušnypštė:
- Prašyčiau čia nerūkyti!
- O aš, mesjė, esu įpratęs daryti tai, kas man patinka,- atšoviau trumpai ir aiškiai.
- Na, mes dar pažiūrėsime! - užsidegė kaimynas. -Tuojau pat pakviesiu palydovą.
- Nėra prasmės vargintis, mesjė, - tariau išvydęs, kad atsitiktinai praeinantis palydovas sustojo tarpduryje.
- Štai jis!
- Jūs norėjote man ką nors pasakyti? - paklausė kaimyną palydovas.
- Prašau imtis priemonių,! - sušuko kaimynas, rodydamas į mane. - Šitas ponas leidžia sau dūmyti nerūkančiųjų kupė!
- Mesjė, - pradėjo savo pamokslą palydovas, bet aš jį pertraukiau.
- Aš žinau, ką jūs norite pasakyti. Bet visų pirma prašyčiau patikrinti šio pono bilietą. Kažin ar jis apskritai turi teisę čia sėdėti?..
Palydovas kreipėsi į kaimyną:
- Prašau parodyti bilietą
Tas išblyško, drebančia ranka iš viršutinės švarko kišenės ištraukė bilietą ir padavė palydovui.
- O, mesjė, jūsų bilietas antrosios klasės! - sušuko palydovas.- Jums čia sėdėti negalima. Prašau eiti kartu su manim....
Metęs į mane pykčio kupiną žvilgsnį, buvęs kaimynas, pasičiupęs lagaminą, išnėrė pro duris.
Mergina, tyliai sėdėjusi šalia, atstūmė knygą ir pasižiūrėjo į mane.
- Aš viską girdėjau, nors ir vaizdavau, kad esu labai įsigilinusi į knygą, - tarė ji. - Jūs mikliai atsikratėte to niurgzlio. Bet kaip jūs sužinojote, kad jo bilietas - antrosios klasės?
- Nieko nepaprasto, madmuazel. Paprasčiausias pastabumas. Aš pastebėjau, kad iš jo švarko kišenės kyšo kraštelis mėlyno bilieto - visiškai tokio pat, kaip ir manasis!
