"Akistatos" pašnekovas - Panevėžio apygardos prokuratūros Organizuotų nusikaltimų ir korupcijos tyrimo skyriaus (ONKT) vyriausiasis prokuroras Gintaras Malčiauskas.
- Pernai jūsų skyrius atidavė teismui 8 bylas dėl organizuoto narkotikų platinimo stambiu mastu. Ar galima teigti, kad narkotikai, vartojami ir platinami tiek miestuose, tiek kaimuose?
- Pagrindinė problema vis dėlto yra mieste, nes čia - rinka. Žinoma, rajonuose taip pat platinami narkotikai, tačiau ten daugiau apsiribojama aguonomis. Yra pakankamai duomenų, jog panevėžiečiai veža narkotikus į rajonus, tarkim, Anykščius, Rokiškį, ir smulkioms vietinėms grupuotėms nurodo juos platinti. Tokių situacijų yra nemažai. Pritraukiama daug paauglių, kuriems norisi viską išbandyti. Be to, dėl sunkių mokymosi programų, socialinių problemų nemažai jaunuolių yra atsidūrę ties depresijos riba, jie ieško būdų iš to išsivaduoti, atsipalaiduoti... Kovojant su šiais reiškiniais pirmiausia reikia atlikti didžiulį operatyvinį darbą, kuris brangiai kainuoja, o lėšos šiuo metu - ypatinga problema. Operatyvininkams niekas neduoda tiek pinigų, kad jie galėtų atlikti rimtas operacijas, iš apyvartos išimti didžiulius narkotikų kiekius ir panašiai. Reikia apsiriboti keliais šimtais litų, o kai pinigai pasibaigia, belieka žmogų sulaikyti taip ir nespėjus iki galo išsiaiškinti jo ryšių ir galimų nusikaltimų mastų... Tuo operatyvinis darbas ir baigiasi. O juk norėtųsi bent metus dvejus su tuo žmogumi bendrauti, infiltruoti į grupuotę kokį nors asmenį ir t. t.
- Ar bausmės už šiuos nusikaltimus jums nepagelbėja?
- Dabar bausmės pakankamai griežtos. Tarkim, už grupinį (pvz., dviese) narkotikų platinimą stambiu mastu gresia bausmė nuo 8 iki 16 metų. Deja, ateityje šios bausmės žymiai sušvelnės, nes nebus tokio vertinimo kaip grupinis nusikaltimas, o ir numatyta maksimali bausmė - iki trejų metų nelaisvės. Suprantu tvirtinimus apie vertybių skalę, suprantu, kad bausmė už narkotikus negali būti didesnė nei už nužudymą, tačiau gal tuomet reikėtų griežtinti atsakomybę už žmogžudystes?.. Skirti maksimalią ne 20, o 30, 40 ar 50 metų, kaip yra kitose šalyse... Aišku, ne bausmių griežtumas viską lemia, bet jeigu, tarkim, žmogų 5 kartus pagauna su narkotikais, o jis taip ir nesėdi kalėjime, ar aplinkiniai nebus įsitikinę, jog už tokius dalykus nebaudžiama... Arba atsėdės toks nusikaltėlis metus ir bus paleistas... Kitas dalykas - bausmės švelninimas už bendradarbiavimą išaiškinant nusikaltimą. Visame pasaulyje tai numatyta. Deja, pagal naująjį Baudžiamąjį kodeksą tokia galimybe negalėsim pasinaudoti. Anksčiau, išgirdus, jog gresia bausmė nuo 8 iki 16 metų, nusikaltėlio liežuvis atsirišdavo labai greitai, nes noras švelninti savo padėtį būdavo didžiulis, o ateityje to jau nebebus... Tie, kurie priima įstatymus, nusikaltimų netiria. Jie yra teoretikai, nutolę nuo realaus gyvenimo... Manau, jog bausmės dydis turi labai didelės įtakos nusikaltimų išaiškinamumui... Ateityje tai labai trukdys dirbti.
- Bet juk nuolat teigiama, jog griežta bausmė žmogų sugadina, jį paverčia gyvuliu, jog reikia dar labiau gerinti sąlygas kalėjimuose (akivaizdus faktas - kalinių maitinimo pagerinimas)...
- Esu nieko prieš, kad kalėjimuose būtų žmoniškos sąlygos, tačiau manau, kad dabar jos - pakankamai geros. Buvau ne vienoje "zonoje", bet niekaip nesuprantu vieno dalyko - kodėl kaliniai nedirba. Žinoma, aiškinama, jog nėra darbo, tačiau tai absurdas. Reikia jo ieškoti. Galų gale tegul akmenis nešioja iš vienos krūvos į kitą, o kitądien - atgal. Kodėl jie patys negali gerinti savo buities, remontuoti kolonijų patalpas, tvarkytis ir t. t. Juk tarp nuteistųjų yra profesionalių statybininkų, kitas specialybes turinčių asmenų, tai tegul taiko savo žinias ir jėgas...
- Vadinasi, švelnios bausmės - ne į naudą?
- Įstatymų leidėjai aiškina, kad bendras bausmių vidurkis bus didesnis nei dabartiniame kodekse, bet tai tik bendras vidurkis... Dabar bausmių ribos - nuo dvejų iki penkerių, nuo šešerių iki aštuonerių metų, o ateityje jos žymiai išsiplės. Tarkim, naujajame BK yra bausmių nuo 3 mėnesių iki 7 metų (pavyzdžiui, už kontrabandą, nepriklausomai nuo jos dydžio, maksimali bausmė - 7 metai). Kas tuos dalykus vertins? Teismas, teisėjas... Tai labai subjektyvus dalykas. Svarbiausia, kad teisėjas visada bus teisus. Pavyzdžiui, amerikiečiai šį klausimą išsprendė prieš keletą metų. Jų teisėjai turi lentelę, iš kurios rėmų negali "išeiti". O pas mus to nebus...
- Butų, automobilių vagims taip pat ateina "geresni" laikai...
- Dabar įsibrovimas į gyvenamąsias patalpas laikomas sunkiu nusikaltimu, o štai naujajame BK bausmės vėl yra švelninamos. Šiuos nusikaltimus dažniausiai daro nepilnamečiai, o jie už tai beveik nenuteisiami. Paprastai jie yra agresyvūs, priklauso gaujoms (tiktai 5 procentus butų vagysčių įvykdo nepriklausomi vagišiai)... Kaip tik norisi paminėti gerbiamą teisėją A. Jarašių (Panevėžio apygardos teismo - R. P.), kuris vėl paleido (atmetė Rokiškio rajono apylinkės teismo nutartį suimti 2 mėnesiams - R. P. ) profesionalų butų vagį V. Leikų. Tas pats A. Jarašius išteisino mūsų "vyšniukus", o V. Leikus kaip tik yra šios grupuotės narys. Jis, kaip ir kiti "vyšniukai" - Katkevičius, Pauliukas, Survila - buvo patys aršiausi, tiriant bylą jie buvo gelbėjami būdami 14-16 metų. Dabar vėl tas pats, vėl paleidžiami... Nežinau, kiek panašių bylų "kabo" ant šio teisėjo, gal kokios dešimt...
- Nejaugi toks sprendimas niekam neužkliuvo? Kokios gali būti jo pasekmės?
- O kam gali užkliūti, jeigu apygardos teismo sprendimas yra galutinis ir neskundžiamas... O toks paleidimas labai nenaudingas. Iškart atsiranda poveikis nukentėjusiajam. Be abejonės, V. Leikus arba bandys jį papirkti, arba siūlys susitarti, arba šantažuos, grasins... Kitas dalykas - jis ir toliau darys nusikaltimus, nes toks vagių gyvenimas, toks darbas - iš ryto atsikėlus jau galvojama, ką pavogti. Beje, juk reikės uždirbti pinigų ir advokatui, mokėti mokesčius į "obščiaką". Jis bus laisvėje, todėl privalės tai daryti. Jei būtų uždarytas, jį "šildytų" kiti... Trečias dalykas - paleistas į laisvę nusikaltėlis gali pasislėpti, jeigu pajus, kad jam gresia reali bausmė. Gaudymas, ekstradicija iš užsienio šalių visuomet sukelia papildomų problemų...
- Automobilių vagys taip pat dirba organizuotai?
- Tas pat ir su automobilių vagystėmis. Mašinas retai pavagia atsitiktiniai žmonės, kadangi tai padaryti yra paprasta, bet reikia žinoti, kur vėliau jas dėti, kaip realizuoti. Yra žinomas atvejis, kai vienas vyrukas pavogė automobilį ir nežinodamas, ką toliau daryti, jį vėliau pardavė už 200 litų... Tokie vagiukai nepatinka gaujų vadams ir jeigu šie sužino, jog vagystėmis užsiima kiti (ne jų nariai), pastarieji susiduria su didelėmis problemomis. Panevėžyje yra didelės ir aršios 5 tokios grupuotės, žmonių skaičius jose svyruoja nuo keliolikos iki kelių šimtų (vienaip ar kitaip susijusių), na, o kiekvieno rajono centre (apygardoje jų - septyni) yra bent po vieną tokių vagių gaują. Aišku, vagia ne visi. Kiti saugo, treti organizuoja išpirką - dabar vagiama būtent dėl jos. Panevėžyje pavagiama labai mažai automobilių, kuriuos bandoma išvairuoti į užsienį, nes Rusijoje nėra rinkos, nėra paklausos. Į Rusiją gabenami tik labai prabangūs, bet tranzitiniai, pavogti Vakarų valstybėse. Pernai dėl automobilių vagysčių Panevėžyje buvo iškelta per 400 baudžiamųjų bylų. Deja, kol kas išaiškinta tik 7 procentai.
- Kas trukdo efektyvesniam darbui?
- Taip yra todėl, kad žmonės patys juos išsiperka. Na, jeigu jau taip atsitinka, sumokėjęs ir atgavęs automobilį nukentėjėlis bent po to praneštų mūsų darbuotojams, pasakytų neduosiąs jokių parodymų, tačiau suteiktų informaciją, per kokius asmenis išsipirko ir t. t. Tokia informacija galbūt būtų galima pasinaudoti ateityje tiriant šiuos nusikaltimus. O juk būna atvejų, kai tą patį automobilį pavagia du kartus arba žmogus netenka kelių mašinų...
- Atrodo, jog dabar prie Panevėžio jau nelimpa "Čikagos" etiketė...
- Iš tiesų situacija pasikeitė. Aišku, grupuočių yra, buvo ir bus, bet dabar jos įspraustos į tam tikrus rėmus. Jau ir patys vadai suinteresuoti, kad nebūtų tokių dalykų, kaip prie "Tulpinių". Jie nenori problemų - trokšta tyliai vogti ar daryti ką kita (ir žudyti), tačiau šaudyti vidury miesto vengia... Tokių dalykų jau nėra porą metų. Jiems geriau, kai žmogus dingsta be žinios ir panašiai. Kalbant apie tuos pačius "tulpinius" tenka pripažinti, jog ši grupuotė pasikėlė į kitą lygį, persigrupavo, susiliejo su kitomis grupėmis - toks procesas vyksta nuolatos. Niekur neišnyko "Žemaitukai", "Šmikiniai" ir t. t.
- Darbas tiriant organizuotą nusikalstamumą yra nepaprastai pavojingas ir atsakingas. Ar jūs nebijote? Ar valstybė užtikrina jūsų darbuotojų saugumą ir tinkamai įvertina?
- Mums nėra baisu. Mūsų nemažai, daug ką suprantame, galiausiai daugmaž valdome tą informaciją, bet, kaip sakoma, negalima spjauti į šulinį, nes nežinai, kas kam "užplauks"... Deja, šeimoms, aplinkiniams tokie dalykai kelia baimę. Tenka pripažinti, jog mūsų darbo sąlygos nenormalios. Štai stovi spausdintuvas, bet negalime juo naudotis, nes neturime už ką nupirkti miltelių. Jau nekalbu apie tai, kad pernai už savo pinigus pirkome pašto ženklus, vokus, kad tiems patiems banditams išsiųstume laiškus... Tai buitiniai dalykai. Kas kita yra tai, jog nuo gegužės 1 dienos įsigalios naujieji Baudžiamojo proceso (BPK) ir Baudžiamasis kodeksai. Kiek žinau, jiems įgyvendinti neskirta jokių lėšų (aš neįsivaizduoju, kaip galima pradėti statyti namą neturint jo sąmatos). Tai kainuos. Bet jau prokuratūrai darbo padaugės kelis kartus ir visi įsivaizduoja, kad mes guminiai ar bepročiai. Girdėjau gandus, jog į Vilnių atvažiavę vokiečių ekspertai, kurie studijavo mūsų BPK, pasakė, kad tai labai demokratiškas ir geras BPK, bet Vokietija neturėtų tokių pinigų jam įgyvendinti. O mūsiškiams pinigų nereikia... Kaip visada, man labai skauda širdį dėl žmonių, kurie tiria organizuotą nusikalstamumą. Kuomet dirbau Tardyme skyriuje ir tapau ypatingai svarbių bylų tardytoju, gaudavau trečdaliu didesnį atlyginimą nei kiti tardytojai, o baigus rimtesnę bylą skirdavo premijas ir panašiai. Kitados buvo toks požiūris. 1995 metais atėjus dirbti mūsų skyriaus prokurorų atlyginimai buvo didesni, buvo skiriamas aukštesnis koeficientas ir t. t., bet ilgainiui viskas mažėjo. Dabar jau nėra skirtumo - dirbsi mūsų ar kitame skyriuje. Vis dėlto manau, jog nueiti į teismą ir palaikyti kaltinimą yra ne tas pat, kas pradėti tyrimą nuo pradžių, kaip ne tas pat yra aiškintis vagiukų ar tos pačios "Tulpinių" gaujos darbus... Tai didžiulis skirtumas, tai visai kitoks darbo intensyvumas ir pobūdis. Na, o koks Darbo apmokėjimo įstatymas?.. Mums nemokama už viršvalandžius, už naktinį darbą ir panašiai, o juk dirbame kada reikia. Beje, su kokiu kontingentu bei rizika. To niekas nesupranta. Kai Gintą (prokurorą G. Sereiką) nušovė, visi šaukė - ojojoj, mes padarysim. Kas pasikeitė? Absoliučiai niekas. Galų gale mes dirbam dantis sukandę, bet mūsų šeimos ir aplinkiniai žmonės to nesupranta. Nors tuoj įsigalios naujasis BPK, tačiau iki šiol niekaip negali priimti Prokuratūros įstatymo, nėra net jo projekto, kuris kažkodėl Seime taip ir neatsidūrė. Neįsivaizduoju, kaip bus galima dirbti esant senajam statutui (Prokuratūros tarnybos statutas), nes šie įstatymai nesuderinti. Aišku, galima dirbti ir be įstatymų - dabar pas mus tai populiaru...
- Ar nemanote, jog dėl to žmonės pradės bėgti iš prokuratūros, konkrečiai - iš ONKT skyriaus, ieškoti geresnių vietų ir darbo sąlygų?
- Manau, kad bėgs, ypač kai apylinkių teismuose atsiras pagal naująjį BPK numatytos ikiteisminio tyrimo teisėjo pareigos. Beje, kai reikėjo į mūsų skyrių žmonių - neatsirado norinčiųjų čia padirbėti. Pas mus įstatymas labai išplečia prokurorų pareigas, jų tikrai per daug. Teko dalyvauti Budapešte vykusiame buvusių SSRS valstybių prokurorų seminare, kur buvo kalbama apie prokurorų galias, prokuratūros vietą ir t. t. Paaiškėjo, jog prokurorai atsisako bendros priežiūros ir užsiima tiktai nusikaltimų aiškinimu, o mūsų prokurorai priversti tikrinti kokio nors savivaldybės klerko priimtų sprendimų teisėtumą. Užsieniečiams tai nesuprantama...
- Dėkoju už pokalbį ir linkiu sėkmės.
Kalbėjosi Ramutė PEČELIŪNIENĖ
