Kalėdos ir Naujieji metai - dvi šventės, jau daug amžių skaidrinančios mūsų žiemas. Jos mus džiugina tada, kai dienos būna pačios trumpiausios, o naktys - ilgiausios. Tai metas, kai vyksta visi ypatingi, magiški ir lemtingi reiškiniai. Skirtumas tas, kad Kalėdos yra ne tik šventa, bet ir šeimos šventė, o Naujieji metai - visuotinio džiaugsmo, bendravimo ir triukšmingo pasilinksminimo diena.
Per ilgą laiką įvairiose šalyse susiklostė skirtingos tradicijos, kalendorinės datos, papročiai ir apeigos. Istorija įamžino ne tik legendas, anekdotus, patarlėmis virtusius posakius, dainas, tautosaką, bet ir valgių gaminimo receptus bei sumanius, išradingus namų, vaišių stalų puošimo elementus, linkėjimų tekstus.
Naujieji metai prasideda sausio 1-ąją. Dabartinį metų skaičiavimą Romos imperatoriaus Julijaus Cezario (102 - 44 m. pr. Kr.) pavedimu sudarė egiptiečių astronomas ir matematikas Sozigenas. Kalendorius įsigaliojo nuo 46 metų sausio 1 dienos prieš Kristaus gimimą. Pradžioje kovo mėnuo, skirtas karo dievui Marsui, buvo laikomas metų pradžia. Taip kai kuriose Europos valstybėse tęsėsi iki VIII amžiaus, Rusijoje - iki XV, o Anglijoje - iki 1752 metų. Sausio 1-oji kaip Naujųjų metų pradžia katalikiškoje Europoje pradėta švęsti 1691 metais popiežiaus Inocento potvarkiu - bule (toks popiežiaus leidžiamasis raštas, potvarkis). Įvairiose pasaulio šalyse Naujieji metai ateina skirtingu laiku, nes jų pradžia laikoma 00:00 val.
Katalikų bažnyčia Naujųjų metų dieną švenčia kaip Pasaulinę taikos dieną. Per Angelo maldą Šv. Petro aikštėje Vatikane popiežius kviečia žmones pradėti Naujuosius metus meilės, susitaikymo gestu, ir taip kurti geresnį, taikingesnį pasaulį. Kaip skelbia Bažnyčia, nors ir sunku atleisti, tačiau tik atleidimas gali sugriauti keršto ir atpildo ratą.
Per Kūčias - kaip per Vėlines
Norvegijoje Kalėdų laukimas, kaip ir pas mus, prasideda su adventu. Kalėdų šventės pradžią visoje šalyje paskelbia Kūčių popietę nuskambėję bažnyčių varpai. Prieš eidami į bažnyčias norvegai būtinai užsuka į kapines ir aplanko miruosiusius, tad Kūčių vakarą norvegų kapinės yra tokios kaip pas mus per Vėlines. Esą Kūčių naktį į kiekvienus namus pasmaguriauti užsuka nykštukai, todėl prieš sėsdami prie šventinio stalo, norvegai už durų pastato dubenėlį ryžių košės, pagardintos cukrumi ir cinamonu. Vaišinami ir paukšteliai - jiems iš javų varpų surišamos puokštės.
Kūčių vakarienės stalas Norvegijoje kuklesnis nei pas mus - patiekiami septynių rūšių saldūs kepiniai, o pagrindinis patiekalas - mėsos kepsnys. Po vakarienės pas vaikus užsuka Kalėdų Senelis, o suaugusieji keičiasi dovanomis. Jau pirmąją Kalėdų dieną einama į svečius.
Panašiai švenčia ir švedai. Kūčių vakarienės metu jie irgi šveičia mėsą. Tradiciškai tai kaulienos kumpis. Prieš sėdant už stalo, visa šeima susirenka virtuvėje ir tame katile, kur virė kumpis, pamirkydami valgo duoną. Tai turėtų priminti badaujančius ir skatinti dosnumą. Po vakarienės vaikams dovanų atneša nykštukas Tomtė. Jis esą gyvena po grindimis, tad vaikai, norėdami jam įsiteigti, kampe palieka dubenėlį su koše.
Turistai gąsdina vietinius
Kalėdinių tradicijų aromatas labiausiai jaučiamas Austrijoje. Pagrindinis gruodžio mėnesio renginys Vienoje - "Christkindlmarkt" - kalėdinis turgus. Eglių šakomis ir žvakutėmis papuošti prekystaliai nukrauti megztomis pirštinėmis, kojinėmis, šalikais, mediniais žaisliukais, savos gamybos muzikos instrumentais. Į šį turgų austrai ateina ne tik nupirkti kalėdinių dovanų, bet ir praleisti laiką. Turgus tiesiog žydi spalvų ir kvapų įvairove. Labiausiai austrai mėgsta imbierinius sausainius ir karštą vyną. Tai tradiciniai kalėdiniai patiekalai.
Na, o paryžiečiai labiau švenčia Naujuosius metus nei Kalėdas. Kalėdos - namų šventė, o štai Naujųjų išvakarėse visi plūsta į restoranus. Kas į juos netelpa - nenusimena. Šampanas visą naktį pokši prie Eifelio bokšto ir Eliziejaus laukuose.
Panašiai kaip paryžiečiai, į gatves išeina ir Prahos gyventojai ar svečiai. Sulaukti Naujųjų metų Senojoje aikštėje ar ant Karlo tilto suvažiuoja turistai iš viso pasaulio. Patys čekai sako, kad tose vietose dabar nesaugu net jiems, nes girti turistai ne tik šaudo petardas, bet ir net šampano buteliais bando tokių pat girtų galvų stiprumą.
Naujųjų metų triukšmas drebina ir Egipto kurortus. Į Hurgadą suskrenda tūkstančiai rusų. Viešbučiuose, gatvėse - rusiška kalba, rusiška degtinė ir rusiškos dainos. Nevarbu, kad prie baseino užrašas, jog maudytis galima iki dešimtos vakaro. Rusai jį padaro veikiantį visą parą. Šalia jo liejasi degtinė, vyksta šokiai.
Arabų Emyratuose linksmybės daug ramesnės. Rusų čia nedaug, nes degtinė draudžiama. Čia suvažiuoja egzotikos mėgėjai. Tie, kurie Naujuosius nori pasitikti dykumoje su beduinais. Tarp smėlio kopų kepamas ėriukas, verdama arbata ir, aišku, grožimasi pilvo šokėjomis.
Kiek religijų - tiek ir švenčių
Taip švenčia turistai. Dabar dar persikelkime toliau į Rytus. Kas, kaip ir kada Naujuosius metus švenčia Indijoje, niekas tikrai nežino. Induistai, budistai, sikhai, islamo išpažinėjai, krikščionys, judėjai, zoroastrai, daugybės kitų tikybų išpažinėjai ir Naujuosius švenčia pagal savo papročius. Galbūt daugiausia švenčiama su induistų religijos kalendoriumi. Indams Naujieji metai reiškia seno pabaigą ir naujo pradžią. Taigi, sutikdami Naujuosius, jie stengiasi atsinaujinti - puošia namus gyvomis gėlėmis, perka naujus drabužius, dovanoja vieni kitiems naujus daiktus. Gatvėse ir namuose uždegama daug lempučių ir aliejinių žvakučių, kurios simbolizuoja gėrio pergalę prieš blogį. Taip dėkojama Dievui už viską, ką jis siuntė per metus. Be to, per šią šventę reikia prisiskinti nimnimo medžio lapų. Tiesa, jie labai kartūs, tačiau pagal senus indų papročius apsaugo žmogų nuo ligų ir nelaimių, aprūpina geru gyvenimu.
Panašiai kaip Indijoje, Japonijoje taip pat garbinama šimtai dievų ir dievybių. Japonai visi kaip vienas gruodžio 23-iąją švenčia dabartinio imperatoriaus gimtadienį, o mažiau kaip pusė švenčia ir Kalėdas. Kadangi istorinių tradicijų nėra, tai prisilaikoma vakarietiškų papročių. XX amžiaus viduryje japonai, pamėgdžiodami amerikiečius, per Kalėdas valgė mėsainius, o dabar juos pakeitė kalakutas. Vaikus čia aplanko Hotojošis - Kalėdų Senelio atitikmuo. Jis ypatingas - esą turi akis pakaušyje, kad matytų, ar vaikai gerai elgiasi. Sava tradicija Japonijoje yra Kalėdų metu klausytis rimtos muzikos ir valgyti kalėdinį tortą su baltu kremu, puoštu šokoladu bei braškėmis. Na, o Naujuosius metus Tekančios Saulės šalyje, panašiai kaip ir imperatoriaus gimtadienį, švenčia visi. Tradiciniais kimono apsirengę japonai sėda prie pusryčių stalo ir pradeda švęsti. Eglutes nupuošia tik vasario 2 dieną.
Kalėdų senis su šortais
Australijoje Naujieji prasideda sausio 1 dieną, tačiau tuo metu ten labai karšta, tai Santa Klausas dovanas nešioja apsimovęs šortus, o Snieguolė -vilkėdama tik bikinį.
O štai pas eskimus priešingai: ten Naujieji metai prasideda tada, kai sulaukiama pirmojo sniego.
Birmoje Naujųjų pradžia - balandžio mėnesį. Ta proga žmonės visą savaitę vieni kitus laisto vandeniu, kad nuplautų blogį. Gatvėse vyksta naujametinis festivalis - Tindžanas.
Puikus naujametinis paprotys Kinijoje. Pirmomis metų dienomis griežtai draudžiama pyktis ir bartis. Naujieji pasitinkami iškilmingai, su spalvingomis eisenomis, garsiais fejerverkais. Senovėje dabartinės pirotechnikos nebuvo, tad fejerverkus atstodavo bambukinės lazdelės, kurios kaitinamos garsiai sproginėdavo.
Indonezijoje Naujieji metai prasideda lapkričio mėnesį. Pasipuošę žmonės lanko vieni kitus ir prašo atleidimo už padarytus nemalonumus ir skriaudas praėjusiais metais.
Italijoje tuo metu pavojinga prieiti arti namų sienų. Ten gyvuoja paprotys per Naujuosius metus išmesti pro langą senus, nereikalingus daiktus. Taigi, kėdės, stalai, puodai ir kiti pasenę, nebereikalingi daiktai skrenda pro langus. Italai tiki, kad kuo daugiau daiktų išmes, tuo daugiau turtų atneš ateinantys metai.
Gero apetito
Korėja išsaugojo visus Naujųjų metų ritualus. Šventės metu garbinama gamta, linkima sėkmės giminėms ir artimiesiems, šventiniam stalui ruošiami ypatingi, tik tai progai skirti patiekalai. Tą dieną pagerbiami mirusieji: aplankomi jų kapai ir ten pat padengiami stalai.
Švęsti Naujuosius metus (kaip ir Derliaus šventę) korėjiečiai renkasi į vyriausiojo giminėje vyro namus. Kol vyrai šnekučiuojasi, o vaikai žaidžia, moterys drauge gamina maistą. Kai kurie šventiniai valgiai gaminami specialiuose induose tiesiog ant stalo valgymo metu. Tada valgoma iš bendro indo (kuriame gamino) su pagaliukais. Gėrimai geriami iš vienos taurelės. Valgymas ir gėrimas iš vieno indo - tai dalijimasis meile ir draugyste.
Šventės išvakarėse grąžinamos skolos, ruošiami valgiai, o rytą būtina bėgti parnešti vandens iš šaltinio ar šulinio.
Įdomu, kad Naujuosius korėjiečiai švenčia du kartus: sausio 1-ąją ir pagal senąjį Mėnulio kalendorių - sausio pabaigoje arba vasario pradžioje.
Kad ir koks Korėjos regionas, svarbiausias ir būtiniausias patiekalas - tokukas. Tai vištienos ar jautienos sultinys su ryžių kukuliais. Suvalgyti tokuką - tai suvalgyti dar vienerius metus. Tokukas dedamas ir ant mirusiems protėviams padengto stalo. Be to, ant naujametinio stalo būna koldūnų, blynelių iš pupų, arbatos su cinamonu, ryžių giros.
Štai vienas iš korėjietiškų padažų receptų: šaukštas sojų padažo, smulkiai supjaustytas svogūnas ir česnakas, sezamo sėklos, truputis sviesto ir acto, smulkiai pjaustyti raudonieji pipirai. Viskas gerai sumaišoma. Šis padažas prie daug ko tinka. Skanu ir su sausai virtais ryžiais.
Pats populiariausias pietvakarių Korėjos patiekalas - pibimbapa. Mėsa meniškai išdėliojama ant ryžių, toliau apkepintos ir žalios daržovės, kepti kiaušiniai ir padažas.Ttinka bet kokios tuo metu turimos daržovės: morkos, špinatai, agurkai, ropės, grybai, lapinės daržovės. Kuo patiekalas spalvingesnis, tuo patrauklesnis. Šakninės daržovės supjaustome plonais šiaudeliais ir kiekviena rūšis atskirai vos apkepinama nedideliame aliejaus kiekyje, su druska ir pipirais. Lapinės daržovės tiesiog suplėšomos, kad išliktų vitaminai. Grybus bei agurkus apkepa. Kiaušinius iškepa nepaleisdami trynio. Veršieną supjausto gabalėliais ir iškepa atskirai su česnaku, svogūnu, sojų padažu ir trupučiu cukraus. Ant išvirtų ir į dubenį supiltų ryžių išdėlioja visus apkepintus ir žalius produktus. Ant daržovių deda mėsą, po to - kiaušinį. Prieš valgant viską greitai ir gerai sumaišo. Prie pibimbapos tiks minėtas padažas arba padažas tik iš raudonųjų pipirų ir sezamo aliejaus. Linksmų švenčių ir gero apetito!
