"Man jau 60 metų, artėja pensija, - laiške redakcijai rašo Vitalijus Kazakevičius iš Panevėžio rajono. - Norėčiau, kad pakomentuotumėte, kiek dar man liko iki pensijos, kokią pensiją gausiu. Taip pat labai norėčiau sužinoti, kaip pensijos dydį paveiks Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą. Juk dabar jau niekas neneigia, kad įstojus visos prekės ir paslaugos dar pabrangs. Pensininkai ir dabar vos suduria galus, tai kaip reikės gyventi kitą vasarą?"
Senatvės pensija Lietuvoje
Iki pensijos jums dar liko dirbti dvejus metus ir šešis mėnesius. Visi priešpensinio amžiaus žmonės turėtų atminti, kad senatvės pensija skiriama, kai pasiekiamas įstatymu numatytas pensijos amžius ir asmuo turi 15 metų minimalų socialinio draudimo stažą. Nuo 1995 metų sausio 1 dienos būtinasis socialinio draudimo stažas yra didinamas, kol pasieks 30 metų ir vyrams, ir moterims. Vyrai šį stažo reikalavimą pasiekė 1999 metų sausį, o moterys pasieks kitų metų sausį. Darbo stažas turi įtakos pensijos dydžiui.
Senatvės pensijos amžius vyrams ir moterims skirtingas. Nuo 1995-ųjų tas amžius kasmet buvo didinamas: moterims - 4, vyrams - 2 mėnesiais. Nuo 2001 metų sausio 1 dienos ir vyrams, ir moterims pensinis amžius didinamas 6 mėnesiais per metus. Šiemet vyrai jau pasiekė įstatymo nustatytą senatvės pensijos amžių - 62 metus ir 6 mėnesius. Moterys tą ribą pasieks 2006 metais, jis bus 60 metų.
Atsakyti, kiek ponas Vitalijus gaus pensijos, kiek sunkiau. Tai geriausiai padarys socialinės apsaugos specialistai, nes formulė, pagal kurią apskaičiuojami pinigai, gan sudėtinga. Pensiją sudaro 2 dalys: pagrindinė arba bazinė pensija, kurios dydį, priklausomai nuo infliacijos, nustato Vyriausybė (šiuo metu socialinio draudimo bazinė pensija - 152 litai), ir papildoma. Ta papildoma dalis, kuri priklauso nuo asmens socialinio draudimo stažo, uždarbio, iš kurio apskaičiuojama pensija, bei einamųjų metų draudžiamųjų pajamų ir pridedama prie tų 152 litų. Pagal praeitų metų duomenis, Lietuvoje vidutinė senatvės pensija buvo 323 litai.
Europa sensta
Kas bus įstojus į Europos Sąjungą, sunku atsakyti, nes pačioje Europos Sąjungoje vyksta streikai ir bruzdėjimai dėl pensijų. Ekonomistams baisiausia, kad Europa sparčiai sensta. Dabar 20 procentų europiečių yra 60 metų ir vyresni, o po 50 metų tokių bus net 33 procentai. Gyventojai sensta ir Lietuvoje. Užpernai kaimuose net 23,8 procento, o miestuose - 17,9 procento visų gyventojų buvo pensininkai. 2001-ųjų pradžioje 30 procentų visų šalies gyventojų buvo vyresni kaip 50 metų.
Iš kur reikės imti pinigų pensijoms, šiandien suka galvas visų šalių vyriausybės. Yra du keliai: didinti įmokas į pensinius fondus ir dar padidinti pensinio amžiaus pradžią. Prancūzijos vyriausybė jau pabandė taip padaryti. Kas iš to išėjo, girdėjote visi - visą gegužę šalį krėtė streikų banga, kuri nesiliovė ir birželį. Streikavo lakūnai, geležinkelininkai, vairuotojai, mokytojai ir dar daugelis kitų.
Iki šiol Prancūzijoje buvo tokia tvarka: kad išeitų į pensiją sulaukęs 60 metų, prancūzas turėjo 37,5 metų mokėti mokesčius pensiniams fondams (dirbantysis privačiai mokėjo 40 metų). Iš tų įnašų ir buvo mokamos pensijos. Paskutiniaisiais metais tie fondai visai ištuštėjo, tad pensijų reforma tapo būtina. Prancūzai išėjo į gatves dėl to, kad vyriausybė nori, jog įmokos būtų mokamos 42 metus, o į pensiją dirbantysis išeitų sulaukęs 62 metų. Kodėl streikuoja prancūzai? Iš dalies jie - dideli socialistai, daug kam nepatinka, kad reikės išdirbti net 42 metus. Ypač rėkia tie, kurie pradėjo dirbti vėliau, ilgai mokėsi ir panašiai. Daugelyje šalių į pensiją išeina vyresni žmonės ir yra patenkinti. Štai Šveicarijoje vyrai į pensiją išeina sulaukę 65, o moterys - 63 metų. Jiems siūloma pensinį amžių pradėti sulaukus 67 metų, ir niekas nesipiktina. Belgijoje norint išeiti į pensiją reikia turėti 35 metų darbo stažą ir 65 metus, Danijoje - 67 metus, Vokietijoje - 65 metus, Italijoje moterys kol kas privilegijuotos. Jos į pensiją išeina sulaukusios 60, o vyrai - 65 metų. Taigi, ko gero, ir Lietuvoje senstant žmonėms pensijos amžius irgi tikriausiai didės.
Patys Europos Sąjungos komisijų ir įvairių tarnybų tarnautojai į pensiją išeis nuo 63 metų. Vyrai tokį padidėjimą nuo 60 iki 63 metų sutiko ramiai, o moterys protestavo, tačiau nieko nepasiekė. Po langais protestuojant moterims, Europos Sąjungos ministrai patvirtino pensijos reformą. Šiaip Europos Sąjungos dokumentai atskirų šalių pensijų įstatymų nereglamentuoja, tai palikta spręsti kiekvienos šalies vyriausybei, tačiau į Europos Sąjungos rekomendacijas atsižvelgiama. O ES analitikai prognozuoja, kad artėja laikas, kai iš darbo rinkos pasitrauks pokarinė "kūdikių bumo" karta. Tad vyriausybės bando pensijų naštą perkelti ant privataus sektoriaus pečių. Būsimi pensininkai daugelyje šalių privalo kaupti papildomas lėšas savo pensijoms.
Jauniems - privatūs fondai
Apie tokį kaupimą jau kalbama ir Lietuvoje. Ir ne tik kalbama. Vyriausybė jau pritarė naujai pensijų kaupimo sistemai, Seimas svarsto įstatymų projektų paketą. Priėmus naujus įstatymus prasidės pensijų reforma. Pagrindinė naujovė - dalis draudimo įmokų bus nukreipta kaupimui. Tada sulaukęs pensinio amžiaus žmogus pensiją gaus ir iš "Sodros", ir iš Pensijų fondo. Pagal projektą, kaupiančiam žmogui papildomų mokesčių nereikės mokėti. Iš tiek, kiek ir dabar atskaičiuojama, jau kitais metais kiekvienas galės 2,5 procento pervesti į kurį nors fondą. 2005-aisiais tie procentai padidės iki 3,5, 2006-aisiais - iki 4,5, o nuo 2007-ųjų - iki 5,5 procento nuo tų pajamų, nuo kurių skaičiuojamos valstybinio socialinio draudimo įmokos. Aišku, mes, jau praėję komercinių bankų griūtį ir kiekvienas "padovanojęs" pinigų "Sekundei" ar Akciniam inovaciniam bankui, nepulsim kaip akli kačiukai su prašymais pervesti pinigus į privačius fondus, bet po truputį gal ir pajudėsim. Valdininkai sako, kad įstatymuose yra patikimų saugiklių, saugančių pensijai kaupiamus žmonių pinigus, bet kiekvienas žinom, kad įstatymas tam ir kuriamas, kad jį būtų galima apeiti. Iš kitos pusės, jei fondai ir gyvuos, o taip tikriausiai ir bus, nes ir komerciniai bankai po griūties atsigavo ir sėkmingai dirba, tai jų naudą pajus tik jauni žmonės. Per 30-40 metų galima sukaupti nemažą sumą, kurią bus galima leisti laukiant giltinės. Nebus didelio nuostolio, jei ji pasibels per anksti - sukaupta suma liks paveldėtojams.
