Jūs kartu jau penkerius metus? Net dešimt?! Laiko išbandytas receptas - sutuoktiniui nereikia visko pasakoti. Pats greičiausias būdas sugriauti santykius - manyti, kad partneris ištvers visą jūsų jaudulį, fobijas, jaudinimąsi dėl per didelio svorio, fantazijas, pavydo priepuolius.
Partneriui reikia sakyti tik esminius dalykus. Mokėkite kalbėti apdairiai ir rimtai. Pavyzdžiui, nedera be perstojo jam kartoti, kaip bijote, kad jis gali jus palikti, kad jaučiatės esanti negraži , kad nebeesate tokia patraukli kaip anksčiau. Tokioms kalboms yra draugės ir... paguodos telefonas.
Neverta ir visko rodyti. Paprasčiau tariant, nereikia jam matant puoselėti savo kūną, veidą, antraip jūsų seksualiniam patrauklumui gali būti suduotas smūgis žemiau juosmens. Tokioje delikačioje sferoje tokios klaidos - neištaisomos. Tegu jūsų vonioje ir nėra nepersišviečiančių užuolaidų, bet visomis aplinkybėmis atsižvelkite į kiekvieno jūsų teisę pabūti vienumoje. Išlikite jam ta puikia paslaptinga moterimi, kurią jis kadaise įsimylėjo. Kartu gyvenantys žmonės taip pat turi laikytis tam tikros distancijos.
Savo šeimą (tėvus) laikykite per tam tikrą atstumą. Ar pažįstama tokia situacija? Skambutis į duris. Jis taria: "Tokiu metu gali būti tik tavo motina!" "Tu gi žinai, kad mama niekuomet neskambina - ji turi raktus". Ogi tai - tikra tironija. Labai dažnai jaunos poros, ypač priklausomos nuo savo tėvų, kenčia nuo to, kad šie ateina "paimti skalbinių", "patikrinti, ar viskas gerai", ir t. t.
Psichoterapeutų priimamieji visuomet pilni jaunų žmonių, nesugebėjusių apsiginti nuo savo šeimos. Būtina laikytis sveiko egoizmo ir neleisti niekam kištis į savo gyvenimą.
Nebijokite ginčytis. Amerikos psichologo Džono Gotmano duomenimis, poros, sugebėjusios neiširti ilgiausiai, nuo pirmų bendro gyvenimo dienų ginčijosi - iki riksmų ir durų trankymų. Moralas - kad susigyventum, būtina ginčytis arba pyktis. Be abejo, pyktis reikia neįžeidinėjant ir nesvaidant šlykščių žodžių. Neapsunkinkite padėties - nesipūskite, vienas kito nežeminkite, kalbėkite tik vienaskaitos pirmuoju asmeniu ("Aš manau" ir t. t.). Jei ginčas vyksta pagal taisykles, tai baigiasi sėkmingai - jis būna tik preliudija ir jiems abiem išeina į naudą.
Kiekvienam savas pasaulis. Jei pamėginsite atskirti visus interesus, galop nebeliks nieko bendra. Daugelis santykių pradžioje trokšta visiškai rūpintis tik savimi, atriboti savo pasaulį. Tai rimta klaida. Nemanykite, kad neteksite jo meilės, jei neatsisakysite savo pomėgių (pavyzdžiui, šokių pamokų). Atvirkščiai - "savarankiška" veikla privers jus labiau gerbti. Tačiau turėti savų interesų nereiškia gyventi izoliuotą gyvenimą, kartu praleisti tik naktį. Paprasčiausiai kiekvienam reikia turėti savą pasaulį.
Išsaugokite meilės ritualus. Kas yra pora? Tai du žmonės, nusprendę sukurti ypatingą sąjungą. Kaip tik todėl visi pasaulio įsimylėjėliai susigalvoja savitą, tik jums suprantamą intymią klabą. Judesiai, žvilgsniai, juokeliai, užuominos - viskas tik jums suvokiama. Daugelis šeimų išyra praradus tuos mažyčius ritualus, o juk jie - meilės santykių pagrindas. Be tų mielų kvailysčių pora virsta į kažką tik funkcionalaus. Meilės poeziją ne tik būtina išsaugoti, bet ir vis sugalvoti ką nors nauja. Taigi nepamirškite atnaujinti savą meilės kalbą.
