Giedrė POTELIŪNAITĖ
Širvintų rajono, Grigiškių kaime gyvenusi porelė Aušra S. (37 m.) ir Gintaras Piktelis (23 m.) dar prieš gerą savaitę buvo žinomi tik Širvintų ir šalia esančios Ukmergės teisėsaugininkams, mat abu buvo su jais ne kartą susidūrę. Aušra už sunkų kūno sužalojimą ir už grotų spėjo pabuvoti, o už administracinius nusižengimus bausta net 13 kartų - pradedant triukšmavimu ir prekyba pilstuku, baigiant savo vaiko nepriežiūra. Gintaras dar jaunas, todėl nuo sugyventinės šiek tiek atsilieka - teistas du kartus: už vagystę ir chuliganizmą. Trečiojo teismo - už sveikatos sutrikdymą - dar laukia.
O štai praeitą pirmadienį apie šiuos Grigiškių kaimo sugyventinius išgirdo visa Lietuva. O išgirdę daugelis pašiurpo.
Grigiškių kaimą surasti nebuvo lengva. Žemėlapyje jo ieškoję "Akistatos" korespondentai neaptiko, užtat geranoriška Širvintų seniūnė Laimutė Griškienė ne tik vaizdžiai kelią nupasakojo, bet dar ir smulkesnį žemėlapį įdavė. Jį pastarąsias dienas visada laiko po ranka, mat žurnalistai jai jau senokai ramybės neduoda, ieškodami, kaip papulti į staiga įžymiu tapusį Grigiškių kaimą.
Pagaliau papuolus į tą kaimą paaiškėja, kad nelabai tas 6 trobas gali kaimu pavadinti. Daugelis jų negyvenamos, jose iš miestų atvykstantys vasarotojai poilsines įsirengę. Nuolat gyvenami iki praeito pirmadienio buvo du namai. Dabar viename iš jų durys užplombuotos ir aplink nė gyvos dvasios.
"Kažkada čia buvo gražus kaimelis, antai kelias ėjo, o dabar nieko neliko - kelios trobos ir tose, žiūrėkit, kas dedasi", - galvą kraipė Lionginas Vaškūnas, už kurio tvoros ir stovi troba, kurioje atsitiko per visą Lietuvą nuskambėjęs įvykis.
O tas įvykis gana įprastas - gimdymas. Tik neįprasta šito gimdymo eiga ir pabaiga.
Aušra ir Gintaras susipažino pernai vasarą Kaune. Čia gyvena Aušros tėvai ir 17 metų duktė. Tačiau naujoji meilė gerokai jaunesniam vyrui taip susuko moteriškei protą, kad viską metusi išdulkėjo paskui jį į jo tėvams anksčiau priklausiusią sodybą Grigiškių kaime. Jau tada sodyba tvarka ir naujumu neblizgėjo, o joje įsikūrus sugyventiniams, pavirto į prišnerkštą landynę.
Taip šioje landynėje ir leido dienas Gintaras ir Rasa. Dirbti abu tingėjo, o išgerti mėgo. Aušra kas mėnesį gaudavo 600 litų neįgalumo pašalpą, mat vaikystėje ji du kartus persirgusi meningitu, o jo padarinys - psichikos sutrikimai. Dėl šių sutrikimų ir isterijos priepuolių moteriai buvo apribotos motinystės teisės į dukrą, kurią Kaune augina jos motina Valerija M. Iš šių pinigų sugyventiniai mėgo iškelti baliukus ne tik sau, bet ir dar keletui "chroniškų" iš aplinkinių kaimų. Kai Aušra nenorėdavo duoti pinigų Gintarui - gaudavo į kuprą ir su pinigais vis tiek atsisveikindavo. Tada jau Gintaras leisdavosi į ilgą kelionę per kaimus link Vėsų ar Šiaulių gyvenviečių parduotuvėlių, o iš ten grįždavo su keletu "bambalių" ir plačia šypsena. Pykčio kaip nebūta - sugyventiniai taikosi, bučiuojasi, sėda už stalo ir kelia taurelę. Ir taip kiekvieną savaitę.
Amžiaus skirtumą jiems prikišdavo ne tik Aušros motina su patėviu, bet Gintaras visiems garsiai skelbė, kad Aušrą myli ir amžius čia nesvarbu. O už kišimąsį į jų santykius Aušros giminaičių nemėgdavo ir šiems atvažiavus stengdavosi pasišalinti iš namų.
Mušdavo jisai Aušrą kaip reikalas. Ne vienas ją matė sugipsuota ranka vaikštančią ar su mėlyne paaky. Ko norėt kai toks gyvenimo būdas? Gal čia meilė jo tokia?.. Drūtas vyras - darbus dirbk, o čia - guli per dienas ir laukia Aušros pašalpos arba iš Kauno atvažiuojančių "uošvių", kurie bent namus aptvarkydavo ir maisto atveždavo. O jau kai gert norisi, tai tinginys praeina. Lekia į parduotuvę ne vieną kilometrą. Gerai sako: "10 kilometrų - šuniui ne kelias", - garsiai mąsto artimiausias sugyventinių kaimynas Lionginas. - Tikri naktinukai buvo. Dieną nesimatydavo, o vakare atkusdavo. Didelio vargo nekėlė, bet va morkas tai dažnai "praretindavo". Pomidorus turbūt irgi mėgo, nes apskabė ne kartą".
Taip sugyventiniai, padedami Aušros tėvų ir prisidurdami iš kaimynų daržų, būtų ir gyvenę, bet Aušra ėmė ir pastojo.
Kažin ar sugyventiniai labai džiaugėsi sužinoję, jog spalio pabaigoje pasaulį išvys nauja gyvybė. Nei jie kraitelį vaikučiui ruošė, nei gerti metė. O atsitiko taip, kad gyvybė pasibeldė anksčiau - sąrėmiai Aušrai prasidėjo rugsėjo 23 dieną. Nežinia kodėl Gintaras nekvietė Aušrai medikų, o pats nusprendė už akušerį pabūti.
Gal iš vakaro išgerta taurelė drąsos "įpūtė" ir paskatino pačiam imtis gimdančiai sugyventinei pagelbėti. Stengėsi ir persistengė Gintaras - taip traukė kūdikį už rankos pačiupęs, kad... visą ją nulupo iki pat peties. Tada jau suprato, kad toliau su tokiu medicininiu "išsilavinimu" bus tik dar blogiau ir Aušra gali numirti, todėl apie ketvirtą nakties iškvietė medikus. Kol šie atvažiavo, ką tik gimęs vaikas jau buvo negyvas, o Aušra - stipriai nukraujavusi.
Medikai nedelsdami Aušrą išgabeno į Ukmergės ligoninės Reanimacijos skyrių, o Gintaras kažkur ėmė ir išnyko. Kaimynai sako - buvo grįžęs kraujo balos, kurioje pagimdė Aušra, išvalyti, bet ir vėl kažkur prapuolė. Matyt, suprato, kad negerai pasielgė, ir atsakomybės išsigando...
Po keleto dienų už policijos užplombuotų trobos durų spynos iš Kauno atvykusi Aušros motina su patėviu užkišo raštelį, kuriame prašė Gintaro nesislapstyti ir grįžti į namus. Sakė ant jo nepykstantys ir norintys kartu palaidoti negyvą mergaitę. Valerija M. "žentą" informavo, kad Aušra jau visai pasitaisius ir jam nėra ko slapstytis. Tačiau kelias dienas raštelis taip ir liko Gintaro nepaliestas - namo jis negrįžo.
"Kas ten jį žino, kur įlindęs. Gal kur slapstosi, ar šiaip "pijokauja" su kurio kaimo "latrais". Atsiras, kurgi dėsis? Vis tiek turės kada nors namo pareiti", - svarstė kaimynas Lionginas. Kiti kaimynai matė girtą G. Piktelį šlitinėjantį po apylinkes. Su juo telefonu bandė pasikalbėti ir pareigūnai, tačiau kol kas prisikviesti jo į policiją nepavyksta. Kol kas dar nėra ekspertizės rezltatų nuo ko mirė kūdikis, todėl ir neskelbiama G. Piktelio paieška. Na, o kol jis slapstosi ir girtauja sugyventinės motina Valerija M. Širvintų rajono Šiaulių kaimo kapinėse kūdikį palaidojo. Šalia pernai mirusios Gintaro tėvo Jono Piktelio.
