Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Lengvas ir greitas praturtėjimo būdas - pasipinigavimas iš jaunesnių, apsiginti nesugebančių vaikų - įprastas reiškinys dažnoje šalies mokykloje. Pradedantieji reketininkai dažniausiai apsiriboja grasinimais ir aukos nedelsdamos iškrato kišenes. Kartais nesibodima pavartoti ir fizinį smurtą... Smurtautojai naudojasi tuo, kad įbaugintos aukos nemoka meluoti, o nuskriaustos nedrįsta dėl to skųstis...
Pedagogas patarė problemą spręsti savo jėgomis
Prieš kurį laiką vienos Kauno miesto vidurinės mokyklos moksleivis (pavadinkime jį Mariumi) pasiskundė tėvams, jog jau keli mėnesiai tos pačios mokyklos bendraamžių bei vyresnių vaikų yra atvirai, be to, kuo toliau, tuo įžūliau terorizuojamas - atiminėjami pietums duoti pinigėliai ar jau įsigyti maisto produktai, reikalaujama atnešti po dešimt ar daugiau litų "duoklę" už vadinamąjį "stogą" - Mariaus neliečiamybę. Berniukas ilgą laiką tylėjo, tikėdamasis šias problemas išspręsti savomis jėgomis, tačiau supratęs, kad nieko nepavyks, neištvėrė - pasiguodė artimiausiems žmonėms...
Mariaus tėveliai sunerimo - ką tokiu atveju daryti, kaip elgtis, kad, kaip sakoma, ir avis liktų sveika, ir vilkas sotus... Po ilgų svarstymų buvo nuspręsta pasikalbėti su Mariuko klasės auklėtoja. Ši dėjosi apie vaikų reketą girdinti pirmą kartą ir pažadėjo "kažką daryti", kad tokie atvejai nepasikartotų. Deja, prievarta ir smurtas Mariaus atžvilgiu nesibaigė... Tuomet neapsikentusi motina pasibeldė į mokyklos direktoriaus kabineto duris. Jei tikėsime šios moters žodžiais, ilgametį darbo stažą turįs pedagogas užsiminė, jog "šiukšlių iš savo kiemo nereikėtų nešti už mokyklos sienų", ir, užuot ėmęsis konkrečių darbų minimai problemai nedelsiant pašalinti, Mariaus tėvams pateikė gan keistą pasiūlymą: sūnui ramybės neduodančius vaikus patiems tėveliams susirasti ir rimtai su jais pasišnekėti. Taip pasišnekėti, kad daugiau šie Marių aplenktų nemažu lanku...
Paauglio tėvai pradedančiuosius reketininkus, žinoma, susirado, su jais "rimtai pasikalbėjo" ir, teisybė, situacija iškart pasikeitė į gerąją pusę. Kita vertus, tėvai liko, švelniai tariant, nustebinti pedagogo toli gražu nepedagogišku pasiūlymu bei bandymais bet kokia kaina išsaugoti gerą mokyklos reputaciją. Mariaus tėvų įsitikinimu, tokios nuostatos (kai, padedant policijos pareigūnams, tarp moksleivių vešančios negerovės, užuot imtos skubiai šalinti, bandomos tyliai ramiai užglaistyti) mokyklos vadovybei išties nedaro garbės... Marius buvo perkeltas į kitą vidurinę mokyklą, kur jaučiasi daug geriau ir saugiau, kur visai kitoks vaikų bendravimas, sveika atmosfera...
Nereikia tylėti!
Pasak Kauno miesto VPK Šilainių nuovados viršininko Vyginto Lukošiaus, reketo tarp vaikų problema Kauno mieste buvo itin aktuali maždaug prieš pusantrų metų - šiuo metu reikalai šioje srityje esą žymiai pasitaisę. Tiesa, policijos viršininkas nepaneigė, jog ir dabartiniu metu tai iš vienos, tai iš kitos Šilainių mikrorajone esančios vidurinės mokyklos gaunama pranešimų apie pavienius vaikų reketo atvejus. Nepilnamečiai savivaliautojai (pareigūnas sakė nenorįs jų vadinti taip grėsmingai - reketininkais), girdi, skubiai išaiškinami ir pasikviečiami nemaloniems pokalbiams. Apie vaikų nusikalstamus poelgius iškart informuojami ir tėveliai, kurie atitinkamai baudžiami (dažniausiai esą apsiribojama įspėjimu dėl nepakankamos vaikų priežiūros ir auklėjimo, o prasižengimams pasikartojus gali būti paskirtos ir nuo 100 iki 400 litų administracinės baudos). Pasitaiko, kai mažesnių už save vaikų skriaudimu susigundo net ir pasiturinčiai gyvenančių tėvų atžalėlės, kurios visais įmanomais būdais suka uodegas - nemirksėdami meluoja, kad to niekada nedarė arba kad mažiukai jiems neva buvo prasiskolinę... Savo neklaužadas vaikus dažnai linkę ginti ir tėvai, tvirtindami, neva jų sūneliai buvę viskuo aprūpinti ir tikrai negalėtų taip pasielgti. Tačiau kai pagaliau tasai "gerasis sūnelis" prisipažįsta skriaudęs mažesnius, gimdytojai neturi kur dėti akių, raudonuoja iš gėdos... Na, o jei pinigėliai (nors ir keli centai) iš vaiko buvo ne išvilioti "gražia forma", o atimti jėga, pasitelkiant psichologinį ar fizinį smurtą, o jaunasis prasižengėlis jau turi 16 metų, šiam gresia ir baudžiamoji atsakomybė (už plėšimą).
Anot nuovados viršininko, su vaikų reketo problema būtų kur kas lengviau kovoti, jei jau po pirmojo savivalės pasireiškimo ar pasikėsinimo tai padaryti nuskriausti mokinukai netylėtų - drąsiai kreiptųsi į pedagogus, pasisakytų tėvams ir drauge su jais atvyktų į policiją. Jokiu būdu esą nereikia baimintis smurtautojų keršto - pareigūno praktikoje tokio atvejo dar nepasitaikė. O štai aukos paklusnumas, tylėjimas, besąlygiškas reikalavimų pildymas jauniesiems reketininkams esąs tik į naudą, tik, kaip sakoma, atriša rankas vykdyti naujus nusikaltimus...
Drauge Vygintas Lukošius atkreipė dėmesį ir į tai, jog pasitaiko, kai vaikų reketo atvejai, apie kuriuos kalba aukos, nepasitvirtina. Po ilgų aiškinimųsi esą nustatoma, jog mažametis "nukentėjėlis" tik apsimetė esąs auka, nes neturėjo kito būdo tėvams pasiteisinti, kur padėjęs nemažas pinigų sumas, kurias iš tiesų buvo pralošęs su draugais kortomis ar išleidęs kompiuterinių žaidimų salonuose...
Apsigynė, bet...
Ukmergės gyventoja Nijolė A. šių eilučių autorei papasakojo, kas neseniai nutiko jos septyniolikmečiui sūnui Arnoldui. Viename šio rajono bažnytkaimyje veikiančios profesinės mokyklos moksleiviui nebuvo paslaptis, kad vietinis jaunimas metų metais reketuoja atvykėlius moksleivius, tačiau nors šios bėdos seniai žinomos mokyklos vadovybei, padėtis nesikeičia. Ypač sunku moksleiviams būna stipendijų mokėjimo dieną - aplink mokyklą slankioja gaujos vietinių, pasiruošusių užpulti, sumušti ir apiplėšti pirmą pasitaikiusį pinigų turintį moksleivį... Kalbama, jog vietinių plėšikų prisibijo net nuovados įgaliotinis... Tad kai Arnoldui ir jo draugams kelią į autobusų stotelę pastojo trys girti, agresyviai nusiteikę iš matymo pažįstami miestelio chuliganai, šis nė nesiruošė nuolankiai paklusti agresorių reikalavimams - pagriebė čia pat rastą šaką ir su ja rankose taip pasisukiojo, jog visi trys užpuolikai liko tysoti ant žemės, o vienam iš jų net prireikė medikų pagalbos... Po kelių dienų šio nukentėjusio nepilnamečio globėja (močiutė, mat motinai apribotos motinystės teisės) susirado Arnoldo motiną ir... pateikė sąskaitą: dėl anūko sužalojimo ji esą nesikreipsianti į policiją tik tuo atveju, jei būsią sumokėta 500 litų.
- Toks reikalavimas, be abejo, mane suglumino, - "Akistatai" pasakojo Nijolė A. - Mat puikiai žinojau, kokiu reikalu ir prieš kokius asmenis sūnus pavartojo jėgą - apgynė save ir draugus...
Nukentėjusio chuligano globėja, anot Nijolės A., savo augintinį kaip įmanydama gynė, teisino, nors pati nebuvo įvykio liudytoja, nors turėjo žinoti, kad jos "gerasis" anūkėlis jau neblogai pažįstamas nuovados įgaliotiniui... Negana to, ši moteris Arnoldą (kaip globotinio skriaudiką) apskundė profesinės mokyklos vadovybei ir vien dėl to jokių kitokių prasižengimų neturėjusiam jaunuoliui už du mėnesius nebuvo išmokėta stipendija. Ir tai dar ne viskas! Per paskutiniojo skambučio šventę (kovo mėnesio pradžioje) Arnoldas gavo... "padėką", kurią pasirašė mokyklos Sporto komitetas. Ant didelio lapo dailiu šriftu išraityta: "Miestelyje vyko finalinės muštynių varžybos, kuriose nugalėtojas Arnoldas A. pasiekė pergalę prieš (nukentėjusio nepilnamečio pavardė). Gydymo išlaidos - 500 litų. Arnoldui A. suteikiamas "Bušido" tarptautinio sporto meistro vardas". Toks "įvertinimas" tiek Arnoldui, tiek jo motinai buvo tarsi spjūvis į veidą...
- Oi, visai nereikia dėl to nervintis, imti į galvą, - "Akistatai" paaiškino profesinės mokyklos vadovas. - Ta "padėka" buvo parašyta humoro forma, tai tiesiog "linksmo turinio" raštas, ir tiek...
Taigi, taigi, mokyklai tai - linksma istorija. O didžiulį stresą išgyvenusiam Arnoldui? O piniginę priverstiems gerokai patuštinti jo tėvams?
Savavaldžiauti draudžia įstatymas
Ukmergės rajono PK Kriminalinės policijos vadovas Rolandas Kiškis nustebo iš "Akistatos" žurnalistės išgirdęs šią nelinksmą istoriją. Anot pareigūno, sunku ką nors komentuoti, nes nė viena pusė į policiją nesikreipė, pareiškimo neparašė. Kita vertus, girdi, nukentėjusį vaikiną aktyviai ginančios globėjos veiksmuose - kuomet buvo pareikalauta už globotinio neva patirtą skriaudą sumokėti atitinkamą pinigų sumą - nesunku įžvelgti savavaldžiavimo požymių. Kitaip sakant, Arnoldo motinai reikėjo ne nuolankiai vykdyti pareikštus reikalavimus (sumokėti nukentėjusio asmens globėjos užsiprašytąją sumą), o su nepilnamečiu Arnoldu nedelsiant kreiptis į policiją. Pareigūnai esą būtų smulkiai išsiaiškinę visas įvykusio incidento aplinkybes (kurie prie kurių prikibo, kas įžiebė konfliktą, kas buvo neblaivus ir t. t.) ir kaltininko vietoje (dar tiksliau - teisiamųjų suole už pasikėsinimą apiplėšti) greičiausiai būtų atsidūręs pats nukentėjusysis!
Keli patarimai, kaip surasti aukso viduriuką
Jaunesniojo amžiaus vaikams iškylančios reketo, taigi ir prievartos, psichologinio bei fizinio smurto problemos puikiai pažįstamos psichologams. Ir jei kol kas nuo šių problemų visų moksleivių apsaugoti nepavyksta, reikia esą bent stengtis mažinti tokios prievartos pasekmes.
Psichologai tvirtina, jog visų blogiausia, kai su minėtomis negandomis susiduriantis vaikas tyli, laukia ir viliasi, kad viskas išsispręs savaime. Mat jaunieji nusikaltėliai esą greitai suvokia, kurį vaiką galima drąsiai "melžti", ir iš tokio pradeda reikalauti vis daugiau... Tai, kad vyresniam broliui ar sesei, tėvams, draugams ar klasės auklėtojai pasiskundęs skriaudžiamas vaikas gaus "skundiko" pravardę, anot psichologų, blogiau nebus nei nuolat gyventi baimėje, būti terorizuojamam, girdėti grasinimus ir panašiai.
Psichologai atkreipia dėmesį ir į tai, jog dažniausiai jaunieji reketininkai apsiriboja tik žodžiais. Na, o jei jau taip nutiktų, kad vaikui paakyje atsirastų kraujosruva, chuliganams būtų tik blogiau - juk tai neginčijamas nusikaltimo įrodymas!
Psichologų manymu, vaikas savo kišenpinigius turėtų laikyti slaptoje vietoje, o netikėtai užklupus pinigautojams sumeluoti, kad neturi nė cento... Ir apie savavaliaujančius moksleivius nedelsiant pranešti mokytojams, tėvams ar policijai.
Kaip sužinoti, ar vaikas mokykloje nepatiria psichologinio, emocinio smurto, jei pats jis vis dėlto nelinkęs atvirauti? Anot psichologų, tai išduoda tam tikras vaiko elgesys - gali sutrikti miegas (varginti košmariški sapnai, vaikas gali pradėti šlapintis į lovą, bijoti miegoti vienas atskiroje patalpoje), užeiti nervinio pobūdžio pilvo skausmai, emocijos ir nuotaikos iki kraštutinumų svyruoti, greitai susierzinti, tapti perdėtai jautrus, bijoti konkrečių asmenų, atsiriboti nuo bendraamžių, nenorėti eiti į mokyklą, bėgti iš pamokų ar net iš namų, prasiveržto pyktis bei agresija ir t. t.
Vaikų psichologiją tyrinėjantys specialistai yra pastebėję ir tai, jog su straipsnyje minimomis problemomis (vaikų reketas, psichologinis, emocinis bei fizinis smurtas) dažniau susiduria vienturčiai, artimųjų hiperglobą patyrę vaikai. Mat tokie vaikai neretai stokoja savarankiškumo, sunkiau adaptuojasi naujoje aplinkoje, dažniau susiduria su bendravimo sunkumais, yra išlepę, jaučia nepilnavertiškumo kompleksą, yra lengviau pažeidžiami, greičiau tampa priklausomi...
