Lietuvą ir Rusijos Kaliningrado sritį siejančius ekonominius ir kultūrinius ryšius, dvišalius santykius kartkartėmis aptemdo „didžiosios politikos“ šešėlis.
Galios turistinės vizos
Kai kuriuose Rusijos informacijos šaltiniuose buvo lyg tyčia pranešta, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) artimiausiu metu ketina sugriežtinti turistų iš Rusijos Federacijos įvažiavimą į Lietuvą. Esą Lietuva planuoja panaikinti nuostatą, pagal kurią turistinis kelialapis Rusijos piliečiams yra pagrindas gauti Lietuvos įvažiavimo vizą.
Gegužės 3 d. Lietuvos URM paneigė šiuos pareiškimus, nurodydama, jog nenumatoma griežtinti vizų išdavimo turizmo sezonui Rusijos ir kai kurių šalių, priklausančių NVS, piliečiams, norintiems į Lietuvą atvykti su turistinėmis vizomis.
Lietuvos vizų nereikia Rusijos piliečiams, tranzitu vykstantiems į Kaliningradą (automobiliais arba geležinkeliu).
Neoficialiais duomenimis, 2004 metais Rusijos turizmo firmos, kelionių organizatoriai iš Lietuvos URM įsigijo apie 0,2 mln. leidimų įvažiuoti į Lietuvą. Tarp jų buvo ir Ukrainos bei Baltarusijos piliečių. Didžioji dalis tų 0,2 mln. Lietuvą aplankiusių rusų – turistai. Beveik visi jie ilsėjosi Lietuvos pajūryje, Palangoje ir Nidoje.
Padėtis ėmė kertantiems sieną nebepatikti, kai Lietuvos ir Kaliningrado srities gyventojams nustojo galioti bevizis gretimų regionų lankymo režimas. Vizos tarp Lietuvos ir Rusijos Kaliningrado srities tapo privalomos, nes Lietuva tapo rytine ES siena. Už vizas vis dar nereikia mokėti, tačiau jos kelia nemažai rūpesčių gyventojams abiejose sienos pusėse.
Sunkumai nedideli
Vertindamas dabartinę Vakarų Lietuvos ir Kaliningrado srities padėtį, RF generalinis konsulas Klaipėdoje Michailas Toršinas sakė nepastebėjęs, kad tarp dviejų regionų būtų pablogėję ekonominiai ir kitokie ryšiai. „Klaipėdos“ paklaustas apie sumaištį dėl turistinių vizų, M. Toršinas atsakė, kad problemų kilo dėl informacijos stokos. „Abi pusės ne visada laiku pateikia informaciją savo piliečiams, ne visada surengia tarpusavio derybas. Štai kad ir privalomasis gyvybės draudimas, kurį Lietuva įvedė į jos teritoriją įvažiuojantiems Kaliningrado gyventojams.“ Pasak M. Toršino, srities gyventojai, nemokėdami už vizą į Lietuvą, vis tiek turi išlaidų - dabar privalo mokėti už draudimą.
Kaip praneša informacijos agentūros, Rusijos Dūma, o vėliau ir vyriausybė vėl svarstė draudimą pavieniams Rusijos Federacijos subjektams ekonomiškai bendradarbiauti su ES šalimis aplenkiant centrą. Vakarų Europos spaudoje buvo baiminamasi, kad tokie draudimai apsunkins vadinamųjų euroregionų (Baltijos euroregioną sudaro trys Šiaurės Lenkijos vaivadijos, Klaipėdos apskritis, Kaliningrado sritis bei kitų šalių regionai) bendradarbiavimą. Rusijos spaudoje buvo teigiama, kad savavališkai dalyvaudami įvairiose ES programose šalies provincijos valdininkai siekia tik asmeninės naudos, nes tokios programos ne visada naudingos Rusijai.
Pasak M. Toršino, draudimas pavieniams subjektams be centro sutikimo vykdyti ekonominę veiklą su užsieniu buvo priimtas praėjusiais metais. Maskvai būtina koordinuoti tokią veiklą, nes tik taip galima apginti savo ekonominius interesus. M. Toršinas teigė, kad tokios naujovės nepakeis kaimyninių regionų, taip pat ir priklausančių Baltijos euroregionui, bendradarbiavimo pobūdžio, nes daugelis programų nesusijusios su valstybiniais fondais.
Už vizų panaikinimą
„Kaip generalinis konsulas, pasisakau už bet kokių vizų, privalomojo draudimo panaikinimą tarp Kaliningrado srities ir Lietuvos gyventojų. Taip žmonėms bus patogiau“, - sakė M. Toršinas.
Daugiau sunkumų gali kilti buitiniu lygiu: Sovetsko ir Panemunės pasienio prekyboje, vasarą rusų turistams vykstant į pajūrį. Tam tikrų kategorijų keliautojams privalomas draudimas gali teikti papildomų rūpesčių. Dabar Kaliningrado gyventojams reikia ne tik pirkti žaliąją kortą, bet ir apsidrausti patiems. Gyvybės draudimo polisas metams kainuoja apie 80 Lt.
M. Toršinas mano, kad dviejų pasienio regionų ekonominiai ryšiai vystosi normaliai. Kaliningrado srityje Lietuvos verslininkai įkūrė dešimtis įmonių. „Tai mėsos, žuvų, pieno perdirbimo įmonės, siuvyklos, paukščių fabrikas, statybos organizacijos, jau nuo seno pas mus žinoma „Snaigės“ gamykla“, - sakė M. Toršinas. Lietuviškų įmonių dėka srityje steigiamos papildomos darbo vietos, mokami mokesčiai.
Vienpusė plėtra
Klaipėdos prekybos, pramonės ir amatų rūmų direktoriaus pavaduotoja Vida Kažuro sakė, kad, jos duomenimis, į Kaliningrado sritį daugiau investuoja šiaurinės Lietuvos ir Vilniaus, o ne Klaipėdos verslininkai. „Mūsų verslininkai labiau orientuojasi į uostą. Be to, mes – ne žemės ūkio regionas, - sakė V. Kažuro. - Pakeitus uosto tarifų politiką, nemažai ekspedijavimo ir logistikos įmonių savo veiklą perkėlė į Kaliningradą. Iš apskrities išvežame daugiau paslaugų, o ne produkcijos.“
V. Kažuro nuomone, krašto ekonomikai nenaudinga iškelti gamybą – kur kas naudingiau išvežti produkciją. „Iškeldami gamybą, mūsų verslininkai darbo vietas steigia tenykščiams gyventojams, nes ten pigesnė darbo jėga“, - sakė direktoriaus pavaduotoja. Verslininkams nauda dviguba – už žemės ūkio produkcijos perdirbimą iš valstybės jie gauna kompensacijų, o Rusijoje juos realizuoja.
„Labai gaila, kad mūsų konsulatas Kaliningrade nuo ekonominių ryšių vystymo perėjo prie kultūrinių ryšių. Reikia ne vilioti į Kaliningradą lietuvišką kapitalą, bet ieškoti galimybių Lietuvai eksportuoti, lietuviškas prekes sparčiau vežti į Rusiją“, - sakė V. Kažuro. Ji nusistebėjo, kodėl Kaliningrado verslininkai neinvestuoja į Klaipėdos apskritį. Jie neatsižvelgia į tą naudą, kad Lietuvoje jų pagamintos prekės automatiškai tampa ES prekėmis.
Lietuviškos investicijos – reikšmingos
2004 metais Kaliningrado srityje buvo 2189 užsienio kapitalo įmonės. Bendra užsienio investicijų suma srityje buvo 2,1 mlrd. rub. (maždaug 0,2 mlrd. Lt). Daugiausia įmonių Kaliningrado srityje įsteigta dalyvaujant partneriams iš Lietuvos (603 firmos), Lenkijos (568 firmos), Vokietijos (358 firmos). „Snaigės“ gamykla – didžiausias srityje lietuviškas objektas, į kurį investuota apie 50 mln. Lt. Jo produkcija orientuota tik į Rusijos rinką.
Srityje daugiausiai investuoja stambiausios Rusijos kompanijos. Tai RAO EES (energetika), „Gazprom“, „Lukoil“. Analitikų nuomone, šios kompanijos atsižvelgia į tai, kad sritį iš visų pusių supa Europos Sąjunga. Jiems investicijos į Kaliningradą – tramplinas į ES (taip pat ir Lietuvą).
Eksportuojami maisto produktai
Pasak V. Kažuro, iš Vakarų Lietuvos į Kaliningradą galima eksportuoti elektros energiją, žemės ūkio techniką, agregatus, maisto produktus. Ji skeptiškai vertina galimybę į Kaliningradą siųsti statybininkus. Jų dabar trūksta ir Lietuvoje, nes daug statybininkų išvažiuoja į Didžiąją Britaniją ir Airiją.
Kai kurios srities įmonės teikia užsakymus Vakarų Lietuvoje. Pavyzdžiui, Klaipėdoje spausdinami Kaliningrado laikraščiai, gaminamos žemės ūkio mašinų detalės. Daugiau kaip 90 proc. Lietuvoje apdirbamo gintaro atvežta iš Kaliningrado.
Pusė Kaliningrado srities mėsos ir pieno produktų perkama Lietuvoje arba pačioje srityje juos gamina lietuviško kapitalo įmonės. Ekspertų nuomone, tai – geriausias ekonominio bendradarbiavimo įrodymas.
Su gretima Rusijos sritimi bendradarbiauja ne tik stambios, bet ir smulkios įmonės. Galima prognozuoti, kad savo verslą Kaliningrade intensyviau vystys tos Lietuvos įmonės, kurioms bus sunkiau prasiskverbti į ES rinką ir joje išlikti.
Intensyviai vystomas automobilių susisiekimas tarp Vakarų Lietuvos ir Kaliningrado srities. Savo automobiliais per Kuršių neriją į Kaliningradą vyksta verslininkai. Autobusais važinėja studentai klaipėdiečiai, kurie mokosi srities mokymo įstaigose.
Kai kurie klaipėdiečiai taip pat rado čia savo vietą – jie beveik kasdien vežioja keleivius iš Klaipėdos į Kaliningradą, sudarydami konkurenciją autobusų parkams. „Iš keleivių į Kaliningradą imu 25 Lt. Kol kas niekas nesiskundė“, - „Klaipėdai“ sakė vienas vairuotojas, jau penktus metus vežiojantis keleivius į Kaliningradą savo lengvuoju automobiliu.
Užsienio prekybos specialistų nuomone, Lietuvos ir Kaliningrado srities bendradarbiavimas nenutrūks. Tik gali keistis kai kurios importo ir eksporto veiklos rūšys.
„Klaipėda“ (www.klaipeda.daily.lt)
