valerijus rajevskis

Lietuvą ir Rusijos Kaliningrado sritį siejančius ekonominius ir kultūrinius ryšius, dvišalius santykius kartkartėmis aptemdo „didžiosios politikos“ šešėlis. Galios turistinės vizos Kai kuriuose Rusijos informacijos šaltiniuose buvo lyg tyčia pranešta, kad Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM) artimiausiu metu ketina sugriežtinti turistų iš Rusijos Federacijos įvažiavimą į Lietuvą.

Naujas kiaušinių ženklinimo būdas pirkėjams leis išsiaiškinti, ar jis yra ekologiškai švarus ir kokiomis sąlygomis buvo laikoma dedeklė. Šią naujovę jau kurį laiką galima pastebėti ant Lietuvoje, Latvijoje ir Estijoje parduodamų kiaušinių. Šeimininkės visada labiau vertino kaimiškus vištos kiaušinius, kurie turguje kainuoja brangiau. Iki šiol pirkėjams ne visada pavykdavo nustatyti kiaušinio kilmę.

Vežėjai pripažįsta, kad Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą gerokai padaugėjo keleivių. Beje, ne tik tų, kurie vyksta uždarbiauti į Didžiąją Britaniją ir Airiją. Verslo keleivių – daugiau „Autobusais ir lėktuvais žmonės aktyviai keliauja į Vokietiją, Prancūziją, Pietų Europos ir Beniliukso šalis, - sakė neseniai Klaipėdoje atidaryto Europos bendrovės filialo vadybininkė Ramunė. - Anksčiau vyravo turistinės kelionės, o dabar klientai dažniau vyksta tarnybiniais reikalais.

Patekus į avariją ne visada pavyksta greitai išreikalauti kompensaciją už apgadintą automobilį. Vairuotojai ne visada turi reikiamų žinių. Praktika rodo, jog nepalankiausioje padėtyje atsiduria nukentėjusysis. Avarijos kaltininkai dažnai apsiriboja tuo, kad praneša nukentėjusiajam, kurioje draudimo kompanijoje pirko transporto priemonių savininkų civilinės atsakomybės draudimo polisą.

Vakar daugelis draudimo bendrovių sulaukė nuo uragano nukentėjusių klientų pareiškimų. Žmonės reikalauja, kad kompanijos atlygintų žalą. Klientai gali tikėtis kompensacijų pagal „kasko“ (automobilių apgadinimai per stichiją) ir specialią pastatų (fizinių asmenų) arba įmonių turto (juridinių asmenų) draudimo sutartis. Šios sutartys numato atlyginti žalą, padarytą per stichines nelaimes.

Daugumai smulkiųjų vartotojų už pabrangusias dujas ir elektrą teks per mėnesį mokėti vidutiniškai 10 litų daugiau, todėl žmonės jau dabar ima gudrauti. Kai kurie už sausį suvartotas dujas ir elektrą sausio pabaigoje ar vasario pradžioje mokės pagal ankstesniuosius įkainius kaip už sunaudotas gruodį. Naujovės neslėpė Rudenį buvo paskelbta, kad Lietuvoje įsigalioja nauji pagrindinių energijos tiekėjų tarifai.

Verteivos iš Vakarų reketuoja Klaipėdos verslo žmones. Reklaminio katalogo leidėjai iš kelių uostamiesčio verslininkų vėl reikalauja pinigų - po 2 451 eurą. Siunčia pranešimus Reikalavimai susimokėti prasidėjo dar 2002 metų spalį, kai verslininkas Anatolijus T. gavo laišką iš Ispanijos.

Optimistiškos Lietuvos ekonomikos raidos prognozės kitais metais gali nepasitvirtinti. Kai kurie ekonomistai mano, jog 2005 metais infliacija gali didėti, todėl pradės nuvertėti indėliai bankuose, o įvedus eurą – sumažės perkamoji galia. Valdžia neturi vieningos nuomonės dėl šalies ekonomikos vystymosi. Lietuvos gyventojai stengiasi patys apsaugoti savo santaupas nuo nuvertėjimo, investuodami pinigus dažniausiai į nekilnojamąjį turtą.

Neregėtas naftos ir jos produktų brangimas pasaulyje jau atsiliepia ir Lietuvos ekonomikai. Ekonomistai konstatuoja, kad tik žiauri konkurencija bendrovėms neleidžia smarkiai didinti produktų ir paslaugų kainų. Visų ūkio šakų įmonės gyvena tik iš vidaus rezervų, kurie tirpsta kiekvienąkart padidinus degalų kainas. Ekonomistai nurodo tik skirtingus „didžiojo kainų sprogimo“ terminus - vienų nuomone, visuotinis brangimas prasidės po 4-5 mėnesių, kitų skaičiavimu - po kelių savaičių.