Į Marijampolės policiją kreipėsi Patašinės kaimo gyventojas Vaidas Damidavičius (27 m.) ir pareiškė, kad prieš dvi paras kažkur paslaptingai pradingo kartu gyvenęs jo patėvis Edvaldas Šupaila (52 m.). Pareigūnai, nuvykę į kaimą susitikti su žmonėmis, kurie paskutinieji matė pradingusįjį, kelias paras negalėjo atsitokėti nuo patirtų įspūdžių...
Visi "jau girti" arba "dar girti"
Savo patėvio, kuris jį augino nuo pat mažens ir su kuriuo labai gerai sutardavo, pasigedęs Vaidas pasakojo, kad E. Šupaila lyg vandenyje prapuolė po vienos beprogės puotos Patašinės kaimo gyventojos Galinos Kokauskienės (53 m.) bute. Lemtingąjį vakarą čia kartu su pastogės šeimininke alkoholiu svaiginosi apie dešimt įvairaus amžiaus vyrų. Kompanijoje "derėjo" ir dvidešimtmečiai, ir pusamžį jau perkopę sugėrovai. Namiškiai "lūžo" greičiau ir vienas po kito nuėjo miegoti, o keli svečiai laiką prie butelio stūmė gana ilgai. Kai po kelių parų pareigūnai bandė atkurti lemtingosios puotos detales, paaiškėjo, kad tai beveik neįmanoma: vieni buvusios puotos dalyviai buvo vėl girti nuo naujos alkoholio dozės, kiti - dar girti nuo vakar, užvakar ir dar anksčiau... Žodžiu, besisvaiginantys kasdien.
- Jeigu posūnis būtų kreipęsis į mus tą pačią dieną, kai pasigedo patėvio, apskritai nebūtume nieko sužinoję iš vakarykščių sugėrovų, nes jie neprisiminė nei su kuo gėrę, nei kodėl, nei iki kada, - sakė pareigūnai. - Per tas dvi savarankiškų paieškų paras jie bendromis jėgomis atkūrė buvusius įvykius - vieni prisiminė vieną detalę, kiti - kitą ir šitaip iš lūpų į lūpas suguldė į vieną versiją panašią istoriją, kurią mums ir pateikė.
Šlapinosi ant stalo
Bene vienintelė kompanijos moteris Galina, netvarkingo buto šeimininkė, invalidė, pareigūnus tikino mažai teprisimenanti apie lemtingąjį vakarą, nes pasigėrusi pirmiau už visus ir nuėjusi miegoti. Ji tik vėliau sužinojusi, kad išgertuvės jos bute buvo su muštynių "prieskoniu" - taip jai pasakojo buvę svečiai Kęstutis Malinauskas ir Audrius Žemaitis. Esą slėpti apie muštynes nebuvę prasmės, nes rytą atsikėlusi Galina savo akimis matė, kad ant sofos miegojęs Vaidas kažkodėl buvo šlapias ir suplėšytais džinsais. Ir anksčiau su teisėsaugininkais reikalų turėjęs Kęstutis Malinauskas paaiškino, kad tie džinsai - tai bausmės Vaidui pasekmė: esą begeriant Vaidas staiga pakilo nuo kėdės, atsisegė džinsų užtrauktuką ir pradėjo šlapintis tiesiog ant stalo su užkanda. Kęstutis puolęs Vaidą drausminti ir mušti. Jam į talką atėjęs Audrius Žemaitis. Tuomet posūnio ginti stojęs Edvaldas Šupaila - kilusios muštynės.
Perkirpo džinsus ir nuavė
Kęstutis Malinauskas, kurio parodymus pareigūnai kol kas laiko realiausiais, tikino, kad po šių muštynių Edvaldas Šupaila virtuvėje nusiprausė kruviną veidą ir kompaniją paliko - išėjo pro duris į lauką. (Kaip dabar aišku, nuo to momento daugiau niekas jo nematė.) Likę sugėrovai svaiginosi toliau. Kadangi nuo vietoje besišlapinusio Vaido sklido blogas kvapas, sugėrovai liepė jam kelnes nusimauti ir numesti toliau. Vaidui nepaklusus, Kęstutis pasiėmė žirkles ir... perkirpo sėdinčiam jaunuoliui džinsų juosmenį, o paskui kelnes tiesiog nudrėskė! Štai kodėl Vaidas rytą gulėjo sudraskytais džinsais...
Išėjęs basomis kojomis
Rytą po išgertuvių Vaidas Damidavičius, parėjęs į savo namus, negalėjo patekti į vidų, nes buto raktai buvo likę pas nežinia kur prapuolusį patėvį. (Vaido motina, Edvaldo žmona, prieš kelis mėnesius mirusi.) Vaikinui teko lipti per balkoną. Visą dieną nesulaukęs pareinant patėvio Vaidas pradėjo jo ieškoti - ir pas pažįstamus, ir po kaimą, ir po laukus. Posūnio teigimu, patėvis niekada neišeidavo ilgesniam laikui, todėl sunerimusį vaikiną užvaldė mintis, kad atsitikusi nelaimė. Nuojautą dar labiau sustiprino Galinos Kokauskienės namuose po išgertuvių likęs dubuo su kruvinu vandeniu (kitų sugėrovų teigimu, jame po muštynių esą prausėsi ir Vaidas, ir Edvaldas) ir netoli namo, lauke, mėtęsi pradingusio Edvaldo batai. Įtarus nusikaltimą Kęstutis Malinauskas pareigūnams paaiškino, kad Edvaldas tą vakarą buvo priverstas batus nusiauti dar visiems taikiai puotaujant, nes jie esą... labai dvokė. Vaido manymu, basas patėvis, palikęs vienintelius (!) turėtus batus, tikrai negalėjęs išeiti, jeigu niekas jo neišmetė iš buto jėga. Arba basomis būtų ėjęs tiktai į namus.
"Didžiasalių" žmonės
Pareigūnus nušiurpino aplankytų lemtingojo vakaro sugėrovų buitis: siaubinga netvarka, negalimas nepastebėti skurdas, rietuvėmis kaip malkos sukrauti tušti buteliai - kasdienių išgertuvių liudininkai, išparduoti baldai ir net radiatoriai, dėl skolų atjungta elektra. Viename bute labiausiai sujaudino nuošalioje lovoje aptikta ant nugaros be gyvybės ženklų gulėjusi bene devyniasdešimtmetė senutė, labiau panaši į lavoną karste. Nuo ligų ir prastos mitybos, nepriežiūros išsekusi močiutė, namiškių teigimu, ir maitinama, ir prižiūrima, tačiau esą "visiems ateina toks laikas". Svečių nosis užrietė ir seniai beplautuose induose aptikta barščių sriuba, kuri buvo jau apipelijusi, ir kačių bei šunų išmatų, nevalytų kampų, neskalbtų drabužių tvaikas. Įspūdį padarė tokioje aplinkoje į akis kritusios kelios nuskintos sodriai prinokusios braškės...
- Tai Suvalkijos "didžiasaliai", - atsiduso įspūdžių priblokštas policijos pareigūnas, prisiminęs kadaise dėl skurdo išgarsintą Didžiasalio gyvenvietę rytų Lietuvoje. - Žmonės tiek nusigyvenę, kad vienintelis tikslas jiems - kasdien prisigerti pilstuko. Pragėrę atmintį, protus, neragavę mokslų, gavę invalidumo grupes (o tabletes užgeria alkoholiu) - taip jie iš menkučių pašalpų, iš atsitiktinių uždarbių ir gyvena.
Kaip perliukas tokiuose "skurdaus gyvenimo pelenuose" žibėjo tik mobilusis telefonas, liudijantis nūdieną. Telefono savininkas, pareigūno paklaustas, ar galėtų jam paskambinėti ir vis paklausti, gal atsiradęs E. Šupaila, "mobilusis pilietis" patarė skambinti tik po dvidešimtos valandos: tokiu metu jis telefoną įjungiąs pakrauti, nes tik tada, po darbo valandų, galįs... laidais atsivesti elektros srovę nuo lauke esančio elektros stulpo...
Arba nuklydęs, arba užkastas?
- Važiuodami apklausti žmones mažai tikėjome, kad Edvaldas Šupaila iš tiesų pradingęs - sakėm, nuklydo kur nors, geria, blaivosi ir kada nors vis tiek pareis, - dalinosi savo versijomis pareigūnai. - Bet kai pamatėme, kokioje aplinkoje ir kaip žmonės gyvena, dabar galime tikėtis įvairiausių, pačių neįtikėčiausių versijų.
Kai šis straipsnis jau buvo parengtas spausdinti, Marijampolės policija gavo pranešimą, kad Evaldo Šupailos artimieji, visas dienas aktyviai ieškoję pražuvėlio, pagaliau patys jį aptiko nešienautoje pievoje, kurią, beje, buvo apvaikščioję ir anksčiau. E. Šupaila gulėjo nebegyvas, basas - toks, kaip išėjęs sumuštas po lemtingųjų išgertuvių. Nelaimėlis tamsoje buvo nuklydęs nuo savo kelio - pasukęs į priešingą nuo savo namų pusę ir nuėjęs apie 800 metrų. Pirminiais duomenimis, E. Šupailos mirtis smurtinė. Vakar į Marijampolės policiją buvo pristatyti keli aktyviausi buvusių išgertuvių dalyviai - vieno dar ieškoma.
