Saulutė nusileido,
Mėnulis patekėjo.
Valdžia padangėm skraido -
Nerūpi jiems rinkėjai.
Tos laisvės lyg nebūtų -
Nedarbas ir pavojai.
Tik apie duonos plutą
Žmogus ir tegalvoja.
Be vaistų ir be litų
Žmogus mirtim vaduojas.
Farmacijos elitas
Turtus sau susišluoja.
Arkliukais žemę ariam
Ir usnys nežaliuoja.
Kasdien pilstuką geria
Jaunimas sukvailiojęs.
Laisva esi, tėvyne,
Lineliai žydi saulėj,
Bet esam nusiminę,
Kai centukus tegaunam.
Tamsoj plėšikai siaučia -
Baugu kieman išeiti.
Jau greit pavogs tie jaučiai
Kryžius iš kapinaičių...
Policija užsimojus
Daužo girtuokliui sprandą.
Kai dingsta milijonai,
Kaltųjų nesuranda.
Seime dar pajuokauja,
Gudriai skyles užlopo.
Atkišę tuščią saują,
Žygiuojam į Europą...
Konstantinas Tendzegolskis
REKLAMA
