Į redakciją paskambino viename Žemaitijos rajono centro priemiestyje gyvenanti moteris ir pasidalijo turima nerimastinga informacija apie tai, neva iš Rokiškio psichiatrijos ligoninės Priverstinio gydymo skyriaus greitai bus paleista Vilmantė (36 m., vardas pakeistas), vos prieš porą metų, galvą apsukus alkoholiui, žiauriai susidorojusi su dviem savo vaikais - trejų metukų sūnelį nudūrusi, o paauglę dukrelę sunkiai sužalojusi peiliu. Teismo psichiatrai anuomet nustatė, kad Vilmantė šį nusikaltimą įvykdė būdama laikinai nepakaltinama - pasireiškus alkoholinės psichozės būsenai, kuri buvo ilgalaikio girtavimo pasekmė. Tai, kad Vilmantė iš tiesų jau gavusi teismo palaiminimą į laisvę, tik dar laukianti sprendimo įsiteisėjimo, patvirtino girdėjusios ir rajono, kuriame nutiko baisi tragedija, Vaiko teisių apsaugos tarnybos darbuotojos. Pašnekovės sakė girdėjusios, esą Vilmantė net ir būdama ligoninėje sugeba savo motiną taip įbauginti, jog ši nori nenori pasidalijanti su dukra savo vargana pensija, siunčianti jai pageidaujamų maisto produktų siuntinius...
Vilmantės motina sakė, jog žinia apie priverstinai gydomos dukters paleidimą iš ligoninės ją ir kitus artimuosius... nuliūdintų, tačiau kiek sušvelnino žinias apie tai, kad psichiatrijos ligoninėje gydoma dukra ją terorizuojanti, dažnai reikalaujanti pinigų.
- Kiek galiu, tiek nusiunčiu, - paaiškino Vilmantės motina. - Negaliu visko atiduoti - reikia ir pačiai pragyventi, ir anūkams padėti...
Nepaisant to, kad Vilmantė, anot jos motinos, laiškuose rašo išgyvenanti, jog taip atsitiko, kad per alkoholį nužudė sūnelį ir vos į kapus nenuvarė paauglės dukters, motina mano, jog tokius alkoholio "suėstus" ligonius, kaip jos dukra, reikia ne apgydyti, o išgydyti. Tik tada išleisti iš ligoninės į normalią visuomenę. Antraip - žmonių nesistengiančios apginti valstybės gėdai - panašių nusikaltimų esą tik daugėsią...
Priverstinis gydymas - tik prisilaikant įstatymų
Nuo praėjusių metų gegužės 1-osios, įsigaliojus naujajam Baudžiamajam kodeksui, Rokiškio rajono psichiatrijos ligoninėje priverstinai gydomų visuomenei pavojingų (įvykdžiusių sunkius nusikaltimus) ligonių bylos peržiūrimos kas pusė metų. Anksčiau gydymo režimo pakeitimo ar paleidimo iš minėtos gydymo įstaigos klausimus nagrinėdavo Panevėžio apygardos teismas, o įsigaliojus naujiesiems įstatymams, tokius klausimus ėmė spręsti apylinkės teismas (pagal ligonio tuometinę gyvenamąją, tai yra gydymosi, vietą).
Pasak Rokiškio rajono apylinkės teismo pirmininkės Nijolės Bražiūnienės, vien šiemet jau išnagrinėta apie 180 tokio pobūdžio bylų. Daliai ligonių priverstinis gydymas pratęstas (po pusmečio jų bylos bus nagrinėjamos iš naujo), kitai daliai stacionarinis gydymas griežtojo ar sustiprinto stebėjimo sąlygomis pakeistas į bendrojo stebėjimo režimą, dar kiti (gydęsi bendrojo režimo sąlygomis) išsiųsti gydytis ambulatoriškai.
Kreipdamasi į apylinkės teismą gydymo įstaiga apie ligonį, kurio byla bus nagrinėjama, teismui pateikia visą informaciją: koks jo elgesys, savijauta, koks reikalingas (skiriamas) gydymas, prognozė ateičiai ir t. t. Nors ligoninės atstovai teismą informuoja apie konkretaus ligonio pavojingumo visuomenei laipsnį ir teikia siūlymą dėl tolesnio gydymo, galutinį sprendimą priima teismas. Be abejo, nesutinkanti su tokiu sprendimu šalis jį gali apskųsti.
Visą gyvenimą ligoninėje negulės
Pasak Rokiškio psichiatrijos ligoninės direktoriaus pavaduotojos specializuotos psichiatrijos pagalbos klausimais Irenos Bartkuvienės, kad ir kaip dauguma sveikosios visuomenės dalies narių nenorėtų į savo tarpą įsileisti psichikos problemų turinčių ligonių, jie, girdi, visą gyvenimą ligoninėje neišgulės.
Gydytoja patvirtino, jog neseniai teismui buvo teikiama Vilmantės byla. Psichiatrų nuomone, šiai moteriai dar reikalinga stacionarinė pagalba, todėl klausimas dėl gydymo režimo sušvelninimo esą net nebuvęs svarstomas. Po pusmečio, remiantis galiojančiais įstatymais, dėl Vilmantės tolesnio gydymo vėl tarsis gydytojai psichiatrai ir teismas.
Jei tuomet teismas nuspręs, kad Vilmantei stacionarinis gydymas nebereikalingas, o namiškiai ir kiti aplinkui gyvenantieji tokio sprendimo labiausiai nelaukia?
Gydytoja Irena Bartkuvienė "Akistatai" paaiškino, esą tokiu atveju teismas negali neatsižvelgti į teismo posėdyje dalyvaujančių namiškių pageidavimus, nuomonę.
Jei artimieji nesutinka psichikos ligonį priimti į namus arba jei nėra nei namiškių, nei giminaičių, sutinkančių iš psichiatrijos ligoninės paleidžiamu pacientu pasirūpinti, jis gali būti nukreiptas į psichikos negalią turinčių asmenų pensionatą.
O jei toks asmuo, išleistas į namus, ima ignoruoti ambulatorinio gydymo svarbą, nepaiso gydančio psichiatro nurodymų, negeria skirtų vaistų, vėl įjunka į alkoholį? Juk iki baisaus nusikaltimo tokiems - vienas žingsnis!
Tokiais atvejais, kaip esą numato naujieji įstatymai, nederamai besielgiančio ligonio artimieji ar pažįstami, kaimynai gali kreiptis į psichikos sveikatos centrą (tą, kuriame ligonis ambulatoriškai gydosi) ir reikalauti, kad gydymo režimo nesilaikantis, aplinkiniams pavojų keliantis psichikos problemų turįs ligonis būtų sugrąžintas į stacionarą (kad jam skirtas ambulatorinis gydymas būtų pakeistas į stacionarinį). Tokį sprendimą skubos tvarka priima teismas. Vadinasi, Vilmantės artimieji ir kaimynai, jei tik grįžusi į tėvų namus ši moteris nustos lankytis pas psichiatrą, nevartos skirtų vaistų, vėl pradės girtauti, nelaukdami galimos tragedijos galės pasiskųsti gydymo įstaigai ir prašyti, kad gydymo režimas būtų sugriežtintas.
Beje, nuo balandžio 1-osios įsigaliojus naujam Šalies gyventojų šalpos įstatymui, pakito ir psichiatrijos ligoninėse gydomų ligonių šalpos tvarka. Dabar ligoninėje gydomiems invalidumo grupę dėl psichikos sutrikimo turintiems ligoniams pašalpos nemokamos (mat šiuo laikotarpiu juos išlaiko valstybė) - paliktos tik socialinės pensijos, kurias moka "Sodra".
