Giedra Akavickienė
Turgaus aikštė - tarsi Telšių širdis. Čia istorinėje "jutkoje" - atstatytame prekybos paviljone - veikia Telšių apskrities turizmo informacijos centras ir Europos informacijos centras. Aplink prekybos centrą "Maxima", kurio kaimynystėje stovi "jutka", būriuojasi benamiai. Slampinėdami aplink, jie iš praeivių įkyriai kaulija pinigų, arba prisimaukę tįso kur papuolė be gyvybės ženklų. Toks vaizdas vienus šokiruoja, kitiems į tai nusispjauti.
"Laikinai" neturi darbo
Gražų šeštadienio rytą prie prekybos centro "Maxima" ant šaligatvio gulėjo apšepęs nelaimėlis. Atrodo, vyras padaugino savo dienos normą ir giliai įmigo. Jo saldų miegą gatvėje saugojo šalia knapsintis draugas. Pakalbintas "sargybinis" paaiškino, kad jam dar trūksta iki "pilnos laimės", o jo bičiuliui buvo per daug. Pasiūlius iškviesti greitąją, jis užprotestavo. Esą gulinčiajam viskas gerai, pamiegos ir atsikels, juk ne pirmas kartas. "Sargybinis" prisistatė esąs 62 metų rusas Vladimiras. Kodėl nuolat "budi" prie prekybos centro? Vyras atsakė retoriškai: "Laikinai neturiu darbo, tai ką man daugiau veikti?"
Nustebintas žurnalistės parodytu dėmesiu, Vladimiras atvėrė savo širdį. "Jaunystėje baigiau Klaipėdos technikumą, turiu pramonės suvirintojo specialybę", - pradėjo pasakojimą. Bet juk jo specialybė dabar labai paklausi - įsidarbinęs uždirbtų krūvą pinigų... Deja, buvo akivaizdu, kad Vladimirui ne tas galvoje - pakartojo, kad jam trūksta išgerti. Vladimiras papasakojo, kad kažkada kaip daugelis buvo sukūręs šeimą, turėjo žmoną, du vaikus. Sūnus gyvena Vokietijoje, dukra - Klaipėdoje. Pasak jo, iš savo vaikų nieko neprašantis.
Mėgstamiausias - obuolių vynas
"Šalia ant žemės guli mano senas draugas. Povilui - 75-eri, pavardės nežinau, mes jau 7 metus esame pažįstami. Šiandien abu gėrėme nuo septintos ryto. Geriame viską, bet dažniausiai - vyną ir "samagoną", - sakė jis. Netoliese stovėjo ištuštintas vyno butelis. Vladimiro ir Povilo mėgstamiausias - lietuviškas obuolių vynas. "Samagono" puslitrį gauna už 5-6 litus.
"Maximoje" dirbanti moteris papasakojo, kad benamiai neretai "okupuoja" prekybos centrą. "Kartą vienas be gyvybės ženklų gulėjo ant suoliuko. Manėme, kad miręs - išvežė, atgaivino - ir jis vėl slampinėja", - sakė pašnekovė.
Suprantama, daugelis telšiškių nėra patenkinti benamių artima kaimynyste. "Laukiant eilėje prie kasos menkas malonumas, kai tau už nugaros arba priekyje stovi nesiprausęs benamis, laikydamas terbą surinktų tuščių butelių, ir, atrodo, grūdasi kuo arčiau tavęs. Atstumia baisi smarvė ir baimė užsikrėsti kokia liga ar parazitais", - skundėsi ne vienas gyventojas.
Prisėsti ant suoliuko pavargusiai močiutei ar vaikams taip pat sudėtinga. Neretai ant suoliuko snaudžia koks apšepęs pavargėlis, šalia kurio prisėsti tikrai nejauku.
Autorės nuotraukos
Vyrams sunku išlaikyti pusiausvyrą: Vladimiras skundėsi, kad jam dar trūksta, o jo "smigusiam" bičiuliui.
Povilui - per daug.
Pašnekovas parodė į gatvėje paliktą butelį: "Su draugu labiausiai mėgstame obuolių vyną".
2005-aisiais iškilmingame Europos informacijos centro atidaryme dalyvavo ir namų neturinti telšiškė, kurią dieną-naktį galima išvysti Turgaus aikštėje. Pakalbinta moteris susigraudinusi papasakojo, kad gyvastį palaiko iš praeivių rinkdama išmaldą.
