Virginija GRIGALIŪNIENĖ
Sunku įsivaizduoti, kur glaustųsi asocialių tėvų mušti, kankinti ir kitaip skriausti vaikai, jei nebūtų valdiškų globos įstaigų... Kaip bebūtų gaila, pasak Anykščių rajono Ažuožerių vaikų globos namų direktorės Nijolės Tubienės, tokių namelių poreikis nuolat didėja. Šiuo metu, vasarą, mažųjų gyventojų kiek sumažėjo, tačiau, direktorės žodžiais, tikrai ne dėl to, kad tėvai pradėjo vaikus labiau mylėti, o todėl, kad mažylius bent trumpam išsivežiojo globėjai...
Broliai niekam nereikalingi
Broliukai Gintaras (11 m.) ir Gediminas (5 m.) Gerveliai šiuose globos namuose gyvena jau ne pirmus metus. Abu šiek tiek pasiligoję, tad nesudomino ir laikinųjų globėjų. Tiesa, mūsų lankymosi dieną globos nameliuose lakstė vienas Gintaras, nes be galo judrus ir žingeidus mažesnysis, penkiametis Gediminas, kažkuo nusidegino gerklę ir buvo išgabentas į Anykščių ligoninę.
- Man čia nieko netrūksta, - šypsodamasis ištarė pakalbintas Gintaras, bet staiga jau kur kas liūdnesniu tonu pasitaisė: - Tik mamytės...
Nors Gintaras kuo puikiausiai pamena, kad gyvendamas su motina kentė ne tik badą, šaltį ir motinos kirčius, vis dėlto iškart sutiktų susirinkti savo daiktus ir važiuoti pas mamą.
- Ai, na tai kas, kad mane ir broliuką sumušdavo, - nutęsė vienuolikmetis, - gal daugiau taip nedarytų, pasigailėtų...
Keistas dalykas: šio rajono Milaikiškių kaime gyvenanti Angelė Gervelienė į Ažuožerius kada ne kada atvažiuoja, tačiau sūnumi pripažįsta vieną Gintarą, o pro Gediminą prašniokščia kaip pro tuščią vietą. Tokį jos nusistatymą kadaise bandė pasiaiškinti globos namų darbuotojos, tačiau iš bendrauti nelabai linkusios vienišos motinos pavyko sužinoti tik tai, kad mažasis, Gediminas, nebuvęs laukiamas vaikas. Be to, girdi, šito vaikelio susilaukusi jau nuo tokio baidyklės vyro - galima sakyti, prievartautojo, tai kaip esą vaiką mylėsi? "Tai kokio velnio su tokiu guleisi į lovą?" - tuomet nustebusiuos pašnekovės. "O, lovoj tai vienas malonumas," - kimiai sukrizenusi Angelė...
Dar kitiems Angelė yra prasitarusi, kad laukusi gimsiančios antragimės - ne sūnaus, dėl to dabar vaiko taip neapkenčianti. O varge, tarsi vaikas dėl to būtų kaltas...
Savo nemeilę sūnui Gediminui Angelė Gervelienė yra įrodžiusi dešimtis kartų. Kaimo gyventojai negalėjo ilgiau kentėti - apie mažesnįjį nuolat skriaudžiančią motiną pranešė Vaikų teisių apsaugos tarnybai, Troškūnų seniūnijai. Girtaujanti ir į vyrus nespjaunanti vienišė buvo imta labiau sekti, tačiau vis tiek išvadų nepadarė. Kulminacija buvo pasiekta dar 1997 metais, kuomet girtutėlė motina iš vežimėlio iškritusį tuomet dar tik keturių mėnesių amžiaus Gediminą taip suspardė, kad vaikui net lūžo kojytė! Atidžiau apžiūrėję mažąjį ligoniuką, gydytojai aptiko ir daugiau smurto žymių: vaikelio kūnas buvo nusėtas naujomis ir jau beišnykstančiomis kraujosruvomis, tiksliau sakant, sužnaibytas (to neneigė ir pati motina!), kakliukas ir veidukas - deginti cigaretės nuorūka (ir dėl šito Angelė prisipažino, tačiau tvirtino "gal netyčia" kelissyk užmetusi karštus pelenus vaikui ant odelės).
Už tyčinį sūnaus sužalojimą, mušimą ir kankinimą apylinkės teismas Angelę Gervelienę nuteisė pustrečių metų laisvės atėmimo bausme. Tačiau iš Panevėžio moterų kalėjimo Angelė buvo paleista anksčiau laiko - pritaikius amnestiją. Tačiau sugrįžusi į tėviškę moteriškė pirmiausia ne nulėkė pas globos namuose auginamus vaikus, o iki soties prisisiurbė... Galiausiai po mėnesio abu sūnus parsivežė namo velykinių atostogų, tačiau jau už kelių dienų į Milaikiškes vėl lėkė Vaikų teisių apsaugos tarnybos darbuotojos ir policijos pareigūnai. Angelė Gervelienė vėl nuskriaudė savo vaikus: Gintarą prilupo diržu, o Gedimino (nemylimo) vos nepasmaugė! Ir vėl mažieji Gerveliukai atsidūrė Ažuožeriuose, o jų motinai buvo iškelta baudžiamoji byla.
Už pakartotinį savo sūnų sumušimą A. Gervelienė buvo nuteista 4 mėnesių laisvės atėmimo bausme, dar trys mėnesiai pridėti iš ankstesniojo nuosprendžio. Kalėjime "pasikausčiusi" moteris šįkart parašė apeliacinį skundą. Jame dėstė esanti nuteista per griežtai - kaltino kitus, tik ne save. Ji, girdi, esanti nervinga - tai kam globos namų darbuotojai vaikus atidavę!? Baudžiamąjį kodeksą spėjusi gerai išstudijuoti Angelė Gervelienė savo skunde tvirtino galėjusi būti nuteista ir lygtine laisvės atėmimo bausme - kam esą kišti į kalėjimą, kai namie - sergantis tėvas. (Kaip pasakojo kaimynai, tėvukui, kurio savijauta dukra staiga taip susirūpino, nuo agresyvios moters irgi kliūdavę). Skundas buvo atmestas, Angelė atsidūrė už grotų. Ne per seniausiai moteris sugrįžo, tačiau, aplinkinių nuomone, ne tik nepasitaisė, bet "dar baisesnė paliko". Kadangi Angelė neturi jokių pajamų, sako, planuoja bent trumpam suvaidinti gerą, kad galėtų susigrąžinti vaikus - tuomet valstybė mokės šiokią tokią pašalpą. Tačiau, kaimynų nuomone, vaikams pas motiną būtų tikras vargas, o gal net įvyktų tragedija... Du kartus, girdi, jau sėdėjusi už smurtą prieš savo vaikus - tai kokių įrodymų dar reikia?
Sudegino trobą, kad nereikėtų rūpintis vaikais?
Ažuožerių vaikų globos namuose auga ir penkių mėnesių Ramūnas Skapas. Kūdikis čia - nuo pat gimimo, atvykęs kartu su motina. Kol Bronė sūnų maitino, jai buvo leista gyventi kartu, tačiau dabar jau kuris laikas Ramūną čiūčiuoja svetimos rankos - ne motinos... Be Ramūno, globos nameliuose auga ir jo vyresnė sesutė Dangutė (5 m.) bei pirmą klasę šiemet užbaigęs broliukas Linas. Šiedu vasaroja pas globėjus - tik pačio mažiausiojo, beje, didelio verksniuko (gal ilgisi mamytės?) niekas nesiryžo priglausti...
Pasak globos namų darbuotojų, Bronė Skapienė su naujagimiu čionai pateko todėl, kad neturėjo kur eiti. Mat josios vyras Ričardas (pasak Čekonių kaimo gyventojų, tikras prietranka) sudegino ir trobą, ir ūkinį pastatą! Pats jis esą tvirtino, kad gaisras įsiplieskė netikėtai, pamiršus užgesinti cigaretės nuorūką, tačiau kaime sklando kalbos, kad prieš nelaimę tėvas vyresniajam sūnui esą pataręs susirinkti visus savo daiktus, nes tuoj jų neliksią...
Debeikių seniūnija padegėliams pasiūlė net kelias vietas įsikurti, tačiau Skapai, šnekama jų atsisakė. Atseit per prastos. Kitų nuomone, taip buvo padaryta vien dėl to, kad nereikėtų iš globos namų pasiimti vaikelių!
Šiuo metu Skapai glaudžiasi dar likusioje nesudegintoje pašiūrėje. Vaizdelis sodyboje - tragiškas: krosnis "pastatyta" lauke, virtuvinė spintutė irgi "puikuojasi" prie balandų krūmo, staliukas - po obelimi... Tikra romantika!
Su Skapais susitikti nepavyko - keliskart apsilankius jų sodyboje, ant pašiūrės durų kabojo spyna. Pasak čekoniškių, Ričardas su Brone greičiausiai kur nors "pila" - juk miškuose pilna uogų, nesunku "pririnkti" buteliukui... Vaikų esą šalia nėra, reiklios seniūnijos darbuotojos neras paliktų vienų - tai ko nesilinksminti!
Kaimiečių nuomone, Skapų šeima galėtų visai neblogai tvarkytis, jei ne didžiulė stiklelio gerbėja ir nepailstanti keliauninkė Bronė. Neapsikentęs Ričardas jai esą kadaise net galvą yra plikai nuskutęs - kad nesitrankytų su vyrais, tačiau ta buvo "prikirpusi uodegą" tik tol, kol plaukai ataugę...
