Daugeliu atvejų Lietuvos eksportuotojai, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą, į kitas šalis prekes išveš tokiomis pat sąlygomis, kaip ir iki įstojimo. Tačiau importuotojai susidurs su dideliais pokyčiais - atskirais atvejais numatomas "pabrangimas" gali siekti 300 ir daugiau procentų įvežamos prekės vertės.
Tokią prognozę pateikia "Ekonominės informacijos centras", atlikęs trečiąjį prekybos režimo pokyčių, Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare, tyrimą. Tyrimo autoriai remiasi praėjusių metų importo bei eksporto duomenimis.
Pasak tyrimo autorių, Lietuvos įstojimas į Europos Sąjungą lemia gana didelius Lietuvos užsienio prekybos su Rusija, JAV, Ukraina, Baltarusija, Japonija, Kinija ir Kazachstanu (pagrindinėmis Lietuvos užsienio prekybos partnerėmis iš trečiųjų šalių tarpo) pokyčius. Tačiau manoma, kad įtaka importui iš šių šalių bus kur kas didesnė nei eksportui į šias šalis.
Lietuvos importo į Rusiją, JAV, Ukrainą, Baltarusiją, Japoniją, Kiniją ir Kazachstaną apimtys sudaro kelis kartus didesnę dalį - apie 33 proc. viso importo nei eksporto į šias šalis apimtys - apie 13 proc. viso lietuviškos kilmės prekių eksporto.
Ypač dideli pokyčiai numatomi tų prekių importui bei eksportui į Ukrainą, kurioms Europos Sąjunga (eksporto į Ukrainą atveju - Ukraina) taiko specialius muitus, kurių dydis priklauso ne nuo įvežamos prekės muitinės vertės (arba ne tik nuo šios vertės), bet nuo įvežamos prekės kiekio.
Dėl šio muitų politikos skirtumo didelė dalis prekių (pavyzdžiui, javų, pieno miltelių, tešlos gaminių, mėsos, variklių benzino importas), kurių importas (eksportas) buvo vykdomas deklaruojant gana mažą prekės muitinę vertę, Lietuvai įstojus į Europos Sąjungą susidurs su dideliais pokyčiais, atskirais atvejais numatomas "pabrangimas" gali siekti 300 ir daugiau procentų nuo importuojamos (eksportuojamos) prekės vertės.
Tyrime nustatyta, kad Lietuvai tapus Europos Sąjungos nare numatomas importo "pabrangimas" yra kur kas didesnis nei "atpigimas", t.y. tų importuojamų prekių, kurioms taikomi muitai padidės, importo dalis yra gerokai didesnė. Numatomas prekių importo "pabrangimas" gali siekti 181 mln. Lt, "atpigimas" - 14 mln. Lt.
Pagrindinė tokio skirtumo priežastis - Europos Sąjungos taikomi importo muitai daugeliu atvejų yra didesni nei į Lietuvą importuojamoms prekėms šiuo metu taikomi Lietuvos importo muitai (netgi vertinant Europos Sąjungos taikomą Bendrąją preferencijų sistemą, pagal kurią taikomos preferencijos sumažina atskiroms valstybėms taikomų muitų dydžius).
Lyginant importo iš atskirų nagrinėtų šalių pokyčius, visų pirma išsiskiria japoniškos kilmės prekių importo "pabrangimas", kuris, visų pirma dėl Europos Sąjungos muitų, taikomų įvežamoms transporto priemonėms, sieks 38,6 mln. Lt.
Taip pat stiprus "pabrangimas" numatomas ir importuojamoms JAV prekėms - 33,8 mln. Lt.
Rusiškos kilmės prekių importo (nors šio importo 2002 m. apimtys vidutiniškai 10 kartų viršijo importo iš kitų nagrinėtų šalių apimtis) "pabrangimas" tesudarytų 24,5 mln. Lt. Taip yra todėl, kad rusiškos kilmės prekių "pabrangimą" stipriai sumažina Europos Sąjungos preferencijos, taikomos pagal Bendrąją preferencijų sistemą. Netaikant Bendrosios preferencijų sistemos importas iš Rusijos pabrangtų 41,6 mln. Lt.
Remiantis tyrimo duomenimis, didžiausi lietuviškos kilmės prekių eksporto režimo pokyčiai numatomi eksportui į Ukrainą. Pagrindinė to priežastis - Lietuvos iš Ukrainos susitarimo dėl laisvos prekybos denonsavimas, dėl ko Ukraina nustos importui iš Lietuvos taikyti preferencinius muitus.
Visas eksportas į Ukrainą vidutiniškai "pabrangs" apie 2,78 proc.
Iš kitų tyrime nagrinėtų šalių kiek ryškesnis santykinis eksporto į JAV "pabrangimas" - kadangi lietuviškos kilmės prekių importui JAV taiko preferencijas, santykinis "pabrangimas" turėtų sudaryti 0,36 proc.
Eksporto į JAV apimtys yra nemažos, todėl susidaro 1,87 mln. Lt visų tyrime analizuotų prekių eksporto "pabrangimas", o atskiroms nagrinėtoms prekėms pokytis neviršija 10 proc.
Lietuviškos kilmės prekių eksporto į Rusiją bei Baltarusiją režimo pokyčiai nenumatomi, kadangi tiek lietuviškos kilmės prekių importui, tiek Europos Sąjungos prekių importui minėtos valstybės taiko tuos pačius muitų tarifus.
Visas tyrimas pateikiamas Ūkio ministerijos interneto svetainėje http://www.ekm.lt/index.shtml.
ELTA
