Remigijus RAINYS
Vėl visateisiais europiečiais tapę lietuviai jau atrado visus madingus ir kiek primirštus Senojo žemyno kurortus, tad ieško vis ekstremalesnių pramogų. Vis daugiau mūsų tautiečių žiemos atostogas praleidžia slidinėdami kalnuose, o kadangi mūsuose trūksta ne tik sniego, bet ir aukštesnių kalnų, tai susidūrus su rimto pasiruošimo ir atitinkamos įrangos reikalaujančiais išbandymais, poilsiautojams iš Lietuvos dažnai pritrūksta įgūdžių.
Nepatyręs ir be tinkamos įrangos
Pastaruoju metu Didžiojoje Britanijoje gyvenęs kaunietis Andrius Gložeckas (26 m.) Prancūzijos Alpėse, Baltojo slėnio ledyne, slidinėjo vienas. Šamoni slidinėjimo kurorte vyriškis buvo išsinuomavęs medinį namelį. A. Gložecko pasigesta, kai jis nebesugrįžo, keltuvų pasikėlęs į 3800 metrų aukštį ir pasileidęs žemyn maršrutu be trasų.
Matydamas, jog džinsais bei odine striuke vilkintis lietuvis neturi jokios specialios įrangos ir yra visiškai nepasiruošęs Baltojo slėnio aukštikalnėms, keltuvo prižiūrėtojas bandė Andrių atkalbėti nuo leidimosi pavojingų plyšių nestokojančia, nepatyrusiems turistams nerekomenduojama trasa, tačiau lietuvaitis jo nepaklausė. Naujokams į šį slėnį galima eiti tik lydimiems profesionalų, tačiau į šią vietą patekti nėra draudžiama ir pavieniui - tada visą atsakomybę už pasekmes turi prisiimti patys slidininkai. Lyg tyčia tą dieną po pietų pablogėjo ir oro sąlygos. Vėjas ėmė pūsti iš Italijos pusės, o tik kuoleliais pažymėtus takų orientyrus paslėpė pūga. Tad leisdamas lietuvis galėjo nesuvaldyti slidžių ir išslydęs iš tako ribų įkristi į gilų plyšį.
Apie slidininko dingimą aukštikalnių žandarmerijos būrio gelbėtojams vėlų vakarą pranešė nuomininko nesulaukęs namelio šeimininkas. Tą dieną šiose apylinkėse kalnų gelbėtojai ieškojo į panašią bėdą patekusio švedo ir jį rado, o jokių lietuvio pėdsakų neaptiko. A. Gložeckas nepastebėtas ir visą teritoriją žvalgant iš sraigtasparnio. Paieškos buvo nutrauktos, kai nebeliko jokios vilties mūsų tautietį surasti gyvą. Šiose vietose žuvusių žmonių kūnai kartais surandami tik po daugelio metų.
Lietuvoje gyvena A. Gložecko močiutės. Prieš vykdamas poilsiauti, jis joms skambino. Keista buvo tai, kad paprasatai su draugais poilsiaudavęs, šį kartą Andrius išvyko vienas.
Į Didžiąją Britaniją A. Gložeckas iš Kauno persikėlė gyventi prieš 7 metus, dirbo vikų labdaros organizacijoje.
Snieglentę suvaldyti sunkiau
Kiek anksčiau Šveicarijos Alpėse tragiškai žuvo Kauno bendrovės "Alprofas" savininkas Ričardas Kunigėlis (37 m.). Vyriškis snieglente leidosi nuo kalno ne itin sudėtinga "mėlynąja trasa", kai jo kelyje netikėtai atsirado žemiau šliuožusi moteris. Vengdamas susidūrimo, kaunietis staigiai pasuko į šoną ir atsitrenkė į savo bičiulės laukusį vokietį. Smūgio būta labai stipraus - R. Kunigėlis susitrenkė galvą, jam buvo pažeistas plautis. Iš burnos pasipylė kraujas, ir kelis žodžius teištarusio verslininko gyvybė užgeso. Drauge su Ričardu pramogauti į Alpes autobusu atvykę keturi draugai buvo netoliese, tačiau išgelbėti jo nebespėjo. Glaistu, dažais ir kitomis automobilių kėbulų remontui skirtomis medžiagomis prekiaujančios bendrovės savininkas R. Kunigėlis daugiau nei dešimtmetį nuolat vykdavo į kalnus, puikiai valdė kalnų slides, tačiau šliuožti snieglente dar tik mokėsi. Be tėvo liko 13 ir 3 metų amžiaus verslininkas sūnūs.
O štai Valdas Šimoliūnas (47 m.) nuvykęs į Italiją net nepaslidinėjo. "Panevėžio kelių" stabėtojų tarnybos pirmininkas netikėtai mirė sužinojęs apie savo draugo lakūno Vytauto Lapėno žūtį. Manoma, kad skaudžios naujienos neatlaikė silpna verslininko širdis. Prieš pat važiuojant į Italiją, lakūnas pasitikrino sveikatą ir medikai leido jam truputį pasportuoti. Be tėvo liko trys sūnūs. Vienas jų, kaip ir tėtis, mėgsta skraidyti, yra dalyvavęs sklandymo čempionatuose. Pats V. Šimoniūnas rėmė Panevėžio aeroklubą, skraidė sklandytuvais.
Užkluptas lavinos
2006 metų sausio viduryje šliuoždamas snieglente Bosnijos ir Hercogovinos kalnuose žuvo Ūkio banko investicinės grupės kontroliuojamos Zvorniko mieste esančios molžemio gamyklos "Birač" direktorius klaipėdietis Arvydas Žygis (39 m.).
A. Žygis nusileidimui buvo pasirinkęs tą kalno zoną, kurioje tuo metu slidinėti buvo draudžiama. Besileidžiantį nuo netoli Sarajevo esančio Jahorinos kalno verslininką užgriuvo sniego lavina ir keturiasdešimčiai minučių palaidojo jį po 3 metrų storio sniego sluoksniu. Kai gelbėtojai atkasė užgriuvusį sniegą, atvykėlis iš Lietuvos jau buvo nebegyvas.
Inžinierius nukrito nuo uolos
Tų pačių metų vasarą Norvegijos kalnuose žuvo inžinerines paslaugas teikiančios bendrovės "Agava" inžinierius projektuotojas Vytautas Jurkštas (37 m.). Kaunietis buvo patyręs kalnų turistas ir stengėsi kalnuose praleisti kiekvienas atostogas. Vyriškis žuvo nukritęs nuo 50 - 60 metrų aukščio uolos, kai su lietuvių turistų grupe keliavo po Jotusheimeno nacionalinį parką, kurio aukščiausia viršukalnė pakilusi daugiau nei pustrečio kilometro virš jūros lygio.
Nelaimė įvyko, kai V. Jurkšto vadovaujama grupė vakare leidosi į stovyklą. Vytautas ėjo paskutinis, padėdamas mažiau partyrusioms merginoms. Iki tikslo likus vos porai šimtų metrų, V. Jurkštas atsiskyrė nuo grupės ir trumpindamas kelią nuėjo tiesiai. Vadovas į stovyklavietę negrįžo, tad netrukus jo pradėta ieškoti. Tik po poros valandų Vytautas buvo aptiktas nukritęs nuo uolos. Žuvusio inžinieriaus palaikus iškėlė sraigtasparniu atskridusi specialioji kalnų tarnyba.
Moteris pasiglemžia vanduo
Taigi iš Lietuvos atvykusių poilsiautojų vyrų mirtini pavojai tyko kalnuose, o lietuvaites užsienio kurortuose dažniausiai glemžiasi vanduo. 2006 metų sausio pabaigoje populiariame Egipto kurorte šalia Šarm el Šeicho Raudonojoje jūroje nuskendo vilnietė Jūratė (27 m.). Su savo sužadėtiniu atostogavusi mergina žuvo viešbučiui "Tropicana" priskirtoje jūros zonoje, kai plaukiodama su akvalangu grožėjosi įspūdingais Raudonosios jūros koralais bei žuvimis. Merginos kūną aptiko netoliese kateriu plaukioję kiti poilsiautojai. Nuskęsti itin sūriame Raudonosios jūros vandenyje beveik neįmanoma, tad manoma, kad Jūratė užspringo sriūbtelėjusi keletą gurkšnių pro nesandarią nardymo įrangą.
Tų pačių metų vasarą Graikijoje, Chalkidikės kurorte, nuskendo kaunietė medikė Violeta Klikūnienė (43 m.). Į bendrovės "Novaturas" kelionę su dviem nepilnamečiais vaikais išvykusi Kalniečių poliklinikos Vaikų skyriaus gydytoja otorinolaringologė nuskendo viešbučio, kuriame ji poilsiavo, baseine. Kiti poilsiautojai lietuvę iš vandens ištraukė, kai ji jau buvo mirusi. Moteris žuvo savo vaikų akyse, todėl nepilnamečius ištiko šokas. Mamos netekusiomis atžalomis pasirūpino į Graikiją skubiai atvykęs V. Klikūnienės vyras.
2001 metais Turkijoje per nelaimingą atsitikimą žuvo Antalijoje poilsiavusi klaipėdietė Pilies teatro aktorė Edita Lazdauskienė (31 m.). Kalnų upe plaukiant grupei Rivjeros kurorte atostogaujančių aktorių ir iš plausto iškrito du lietuviai bei vienas vokiečių turistas. Edita galva atsitrenkė į akmenį ir nuskendo. Aktorė buvo be šalmo, nes kelionės organizatoriai tikino, jog maršrutas visiškai saugus ir jokių papildomų apsaugos priemonių nereikia. Tuomet spauda rašė, kad turistai iš Lietuvos buvo pasirinkę pigiau kainuojančią kelionę kalnų upe, kurią organizavo abejotino teisėtumo firma. Žuvus talentingai aktorei, be mamos liko 3 ir 8 metų vaikai.
