Laikraščio skaitytoja Ilona M. rašo, jog maždaug prieš pusmetį darbdavys pradėjo laiku nemokėti atlyginimų, nors įmonės, kurioje dirba laiško autorė, finansinė situacija nė kiek nepablogėjo. Moteris prašo paaiškinti, ar tokiu atveju ji turi teisę reikalauti iš darbdavio delspinigių?
Pagal šiuo metu galiojantį Lietuvos Respublikos delspinigių nustatymo už išmokų, susijusių su darbo santykiais, pavėluotą mokėjimą, įstatymą, kai ne dėl darbuotojo kaltės pavėluotai išmokamas darbo užmokestis ar kitos su darbo santykiais susijusios išmokos (išskyrus Lietuvos Respublikos valstybinio socialinio draudimo įstatymo numatytas išmokas), kartu su jomis darbuotojui sumokami delspinigiai. Delspinigių dydį sudaro 0,06 procento priklausančios išmokėti sumos už kiekvieną praleistą kalendorinę dieną, pradedant skaičiuoti po 7 kalendorinių dienų, kai išmokos teisės aktuose ar kolektyvinėje sutartyje (jei jos nėra - darbo sutartyje) arba darbdavio nustatytu laiku turėjo būti sumokėtos, ir baigiant skaičiuoti įskaitant jų išmokėjimo dieną. Įstatymo nustatytas delspinigių dydis kartą per metus indeksuojamas Vyriausybės ar jos įgaliotos institucijos nustatyta tvarka, atsižvelgiant į vartotojų kainų indeksą per praėjusius kalendorinius metus.
Įmonei iškėlus bankroto bylą arba pradėjus bankroto procesą ne teismo tvarka, delspinigių skaičiavimas nutraukiamas nuo bankroto bylos iškėlimo (kreditorių sprendimo bankroto procedūrą vykdyti ne teismine tvarka) dienos. Delspinigiai neįskaitomi, kai yra apskaičiuojamas darbuotojų vidutinis darbo užmokestis, jie neapmokestinami fizinių pajamų mokesčiu, nuo jų nemokamos privalomojo socialinio draudimo įmokos. Darbo užmokesčio lėšos, panaudotos delspinigiams išmokėti, išieškomos iš kaltų dėl pavėluotai išmokėto darbo užmokesčio ir kitų su darbo santykiais susijusių išmokų juridinių ar fizinių asmenų įstatymų nustatyta tvarka.
