Medicinos statistikai teigia, jog trečdalis gyventojų medikams skundžiasi turį didesnių ar mažesnių problemų dėl nekokybiško miego. Manoma, kad dar antratiek žmonių miego sutrikimus bando gydytis patys - vartoja raminamąsias arbatas, lengvus raminamuosius medikamentus. Ir tik tuomet, kai niekas nebepadeda, kreipiasi pagalbos į medikus.
Kodėl žmones vargina miego sutrikimai, kas juos daugiausia sukelia? Anot gydytojo psichiatro-psichoterapeuto Ramučio Kazlausko, miego sutrikimai dažniausiai atsiranda dėl emocinių, psichologinių priežasčių. Nemiga gali kamuoti ir sergant įvairiomis psichikos ligomis (pavyzdžiui, depresija, alkoholizmu, įvairiomis psichozėmis), piktnaudžiaujant medikamentais (turima omenyje ne tik raminamieji, bet ir kai kurie kiti vaistai, kaip antai preparatai endokrininėms ligoms gydyti, kontraceptikai ir kt.). Nemigą gali sukelti ir kai kurios ligos (pavyzdžiui, sąnarių uždegimas, reumatas), kuomet žmogus jaučia skausmą, per kurį niekaip negali užmigti. Nemigą gali išprovokuoti ir urologiniai susirgimai (pavyzdžiui, šlapimo nelaikymas). Miego kokybei turi įtakos ir vadinamieji nervų sistemos stimuliatoriai (kofeinas, nikotinas), taip pat alkoholis. Beje, ilgai vartojus alkoholį gali išsivystyti sunki nemiga, galinti trukti gana ilgai - net kelias savaites.
Gydytojo teigimu, dažniausias miego sutrikimas - nemiga - pasireiškia tuo, jog iš vakaro sunku užmigti, o naktį dažnai prabundama. Jei tokia būsena vargina keliskart per savaitę ir trunka ilgiau nei mėnesį, dieną toks žmogus jaučiasi pavargęs, mieguistas, jam skauda galvą, sunku susikaupti, dirbti. Per dieną toks ligonis dar labiau pavargsta, tačiau kitą naktį vėl neišsimiega (pervargusiam yra kur kas sunkiau užmigti).
Kai miego sutrikimai kamuoja mėnesį ar ilgiau, sumažėja fizinis ir protinis aktyvumas, blogėja atmintis, nuotaika, padidėja jautrumas, nervingumas.
Miego sutrikimams užsitęsus, gali sutrikti ligonio socialinė adaptacija. Priklausomai nuo to, kokį darbą miego sutrikimų kamuojamas ligonis dirba, galimos traumos, nelaimingi atsitikimai.
Kad tokių bėdų nenutiktų, reikia nedelsiant kreiptis į gydytoją.
Kodėl nepatartina miego sutrikimus gydytis patiems? Ogi dėl to, kad visų pirma būtina nustatyti miego sutrikimus sukėlusią priežastį. Tik ją nustatęs gydytojas (dėl šių problemų galima kreiptis į šeimos gydytoją, neurologą ar psichiatrą) paskiria reikiamus vaistus (gali tekti visų pirma gydyti gretutines ligas, dėl kurių ir būna išsivysčiusi nemiga). Patiems nereikėtų gydytis ir dėl to, kad šiuo metu yra labai platus raminamųjų medikamentų pasirinkimas, tačiau visi jie turi didesnių ar mažesnių šalutinių reiškinių, todėl tik gydytojas gali skirti tinkamiausius konkrečiam ligoniui. Be to, raminamuosius preparatus vartojant būtina laikytis tam tikro kurso, nes gali susiformuoti priklausomybė. Skirdamas vaistus gydytojas taip pat įvertina paciento amžių, miego sutrikimų klinikines ypatybes, bendrą paciento būklę ir t. t.
Beje, prieš pradedant vartoti vaistus reikia išbandyti kitas priemones. Pavyzdžiui, žmogus turėtų įprasi gultis ir keltis vienodu laiku, nepamiršti to net ir išeiginėmis ar atostogų dienomis. Miegamajame turi būti sukurta rami atmosfera, kambarys prieš miegą gerai išvėdinamas (neturi būti nei per šalta, nei per šilta). Prieš miegą nepatartina dirbti intensyvaus (tiek protinio, tiek fizinio) darbo (geriau paskaityti lengvo turinio knygą), stengtis išvengti konfliktų, barnių. Negalima prieš miegą gerti kavos, stiprios arbatos, jokiu būdu negalima prisivalgyti. Jei ruošdamiesi miegoti jaučiate alkį, išgerkite stiklinę šilto pieno su medaus šaukšteliu, kefyro, suvalgykite obuolį. O geriausia - pasimylėkite. Tada iš karto atplūs miego banga ir apsikabinę laimingi užmigsite.
Naktį neišsimiegojęs, ligonis gali jausti didesnį nuovargį dieną - esant galimybei, nedraudžiama trumpai nusnausti - toks poilsis labai teigiamai veikia organizmą.
Jei atsigulus vis tiek sunku užmigti, nereikia dėl to nervintis - geriau atsikelti iš lovos ir trumpai pasivaikščioti, pasėdėti ir apie ką nors gražaus bei ramaus pasvajoti... Tik jokiu būdu nereikėtų griebtis cigaretės (nikotinas neigiamai veikia centrinę nervų sistemą) ar alkoholinio gėrimo taurelės (prie alkoholio pripratus, vėliau be jo bus neįmanoma užmigti).
Na, o jei visi išvardintieji patarimai nepadeda, miegas vis tiek nesusireguliuoja, reikia kreiptis į gydytoją ir vykdyti visus jo paliepimus (negalima pačiam savo nuožiūra nuspręsti, kad jau viskas gerai, ir nutraukti paskirtus medikamentus, mat kai liga įsisenėja, ją išgydyti daug sunkiau).
Pasitaiko ligonių, kuriuos kamuoja kitokio pobūdžio miego sutrikimai - nuolat jaučiamas mieguistumas (hipersomnija). Toks miego sutrikimas pasitaiko kur kas rečiau nei nemiga. Mieguistumą, anot gydytojo psichiatro-psichoterapeuto, dažniausiai sukelia miego apnėja (kai sutrinka oro patekimas per burną ir nosį, todėl miegančiajam tampa sunku kvėpuoti), kuri žmogų išbudina. Mieguistumas gali pasireikšti ir sergant depresija (pradinėse jos stadijose), esant asmenybės sutrikimams. Moterims mieguistumas gali būti susijęs su menstruacijų ciklu (periodiškai kartojasi).
Mieguistumas gali išsivystyti tiems žmonėms, kurie nuolat neišsimiega (studentams, dirbantiems naktinėje pamainoje, motinoms, auginančioms kūdikius ir neturinčioms pagalbininkų ar kt.). Tokie sveikatos sutrikimai gali išsivystyti dažnai keliaujantiesiems po tolimus kraštus (kuomet skiriasi laiko juostos), kai nereguliariai gulamasi ir keliamasi.
O ar vaikus gali kamuoti miego sutrikimai? Gydytojo teigimu, vaikai ir paaugliai taip pat skundžiasi nemiga, mieguistumu. Neretai tėvai paaiškina, kad jų vaikai vaikšto naktimis, tačiau ryte to neprisimena, kalba miegodami, tačiau sunku suvokti, ką nori pasakyti. Kartais vaikai prabunda kažko išsigandę, net surinka per miegus, atsisėda lovoje, o prasiblaškę būna neramūs, susijaudinę. Jei tokios būsenos kartojasi, vaiką reikėtų nuvesti pas gydytoją.
