Smurtiniais nusikaltimais padarytą turtinę ir (ar) neturtinę žalą, šios žalos kompensavimo tvarką nustato Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymas. Teisę į smurtiniais nusikaltimais padarytos turtinės ir neturtinės žalos kompensavimą turi nukentėję asmenys arba asmenų, kurių gyvybė buvo atimta smurtiniais nusikaltimais, sutuoktiniai ir išlaikytiniai.
Teisingumo ministerija primena, kad Baudžiamojo proceso kodekse nustatyta pareiga teisėjui, prokurorui ir ikiteisminio tyrimo pareigūnui išaiškinti proceso dalyviams (tarp jų ir nukentėjusiajam) jų procesines teises ir užtikrinti galimybę jomis pasinaudoti.
Ikiteisminio tyrimo pareigūnai turi išaiškinti nukentėjusiajam jo teisę, remiantis Smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo įstatymu ir Baudžiamojo proceso kodeksu, jeigu kaltinamasis arba už jo veiksmus materialiai atsakingi asmenys neturi lėšų žalai atlyginti. Įstatymų numatytais atvejais žala gali būti atlyginama iš valstybės tam skirtų lėšų, t.y. nukentėjusysis turi teisę pateikti prašymą Teisingumo ministerijai dėl patirtos turtinės ir/ar neturtinės žalos kompensavimo.
Smurtiniais nusikaltimais padaryta žala ar jos dalis, kompensuojama tuo atveju, kai už žalą atsakingas asmuo neatlygina nusikaltimu padarytos žalos, o smurtinis nusikaltimas yra padarytas po 2005 m. liepos 1 d. Prašymas kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą turi būti pateikiamas ne vėliau kaip per 3 metus po nusikaltimo padarymo, išskyrus atvejus, kai šis terminas praleistas dėl svarbių priežasčių.
Per 2008 metų pirmąjį pusmetį Teisingumo ministerija išnagrinėjo 72 prašymus kompensuoti smurtiniais nusikaltimais padarytą žalą, iš kurių 26 prašymus kompensuoti žalą avansu, t. y. nepasibaigus baudžiamajam procesui. Priimti 33 teigiami ir 39 neigiami sprendimai. Iš viso kompensuota daugiau nei 125 tūkstančiai litų.
Teisingumo ministerija primena, kad nuo praėjusių metų rugsėjo 1 d. prašymus dėl smurtiniais nusikaltimais padarytos žalos kompensavimo nagrinėja ne tik Teisingumo ministerija, bet ir Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos (Vilniaus, Kauno, Klaipėdos, Šiaulių, Panevėžio). Tarnybos yra įgaliotos priimti prašymus kompensuoti smurtiniu nusikaltimu padarytą žalą, rinkti sprendimui priimti reikalingą informaciją.
Tais atvejais, kai prašymus gauna Valstybės garantuojamos teisinės pagalbos tarnybos, surinkti dokumentai yra persiunčiami Teisingumo ministerijai, kuri ir priima sprendimus.
