Šparagus kaip pašėlę valgo vokiečiai, juos augina, vartoja ir eksportuoja ispanai bei prancūzai. Apskritai priskaičiuojama apie 300 šio įdomaus augalo (berods į puokštes dedamo smidro giminaičio) rūšių, tačiau vidutinis europietis paprastai žino tik dvi - žaliuosius ir baltuosius.
Gal neverta ir mums čia pernelyg gilintis į botanikos bei agronomijos subtilybes. Sodininkai žino, kaip šparagus auginti, o virėjams užtenka mokėti apsieiti su jau nupjautais ir į ryšelius surištais šparagais.
Iš pradžių keli patarimai pradedantiesiems, ką daryti nusipirkus tokį iš Ispanijos atgabentą ryšelį. Nuimkite visas pakuotes ir peiliu nupjaukite kietąją apatinę kiekvieno šparago dalį. Kiek nupjauti, pajusite pamėginę įpjauti stiebelį apačioje, kur peilis atsimuša kaip į medį, ir ties viduriu, kur jis smagiai sminga į traškią ir sultingą ląstelieną. Daržovė brangi, tad stenkitės būti atidūs ir neišmesti be reikalo geros stiebo dalies. Bet lygiai taip pat nevertėtų persistengti taupant.
Pagrindinis šparagų paruošimo būdas - virimas. Nuvalytus stiebelius dėkite į verdantį vandenį (įgudusios virėjos turi specialų siaurą aukštą puodą šparagams, bet nė kiek ne blogiau jie išverda ir bet kokiame kitame aukštame puode), virkite, kol suminkštės (pasistenkite nepervirti), pasūdykite, nukoškite ir patiekite į stalą.
Kai kas sako, kad pagardinimui užtenka trupučio alyvuogių aliejaus ir smulkios druskos, bet daug skaniau pasigaminti paprastą padažiuką iš balto jogurto, garstyčių ir skysto fabrikinio pagardo sriuboms, parduodamo buteliukais. Sudedamųjų dalių santykį nustatykite ragaudami. Imkite šparagą šakute, dažykite į padažą ir valgykite užsikąsdami itališkos čiabatos arba lietuviško ragaišio tipo duona. Užsigerti labiau tinka ne baltas, bet raudonas vynas.
Šparagus galima troškinti. Kas mėgsta makaronus (it. “pasta”), gali pasigaminti elegantišką ir gardų patiekalą su šparagais ir italų pelėsiniu sūriu “gorgonzola”. Be to, jums dar reikės alyvuogių aliejaus, svogūno, jogurto arba grietinėlės, galbūt citrinos, druskos ir, žinoma, pastos - geriausia tinka vadinamoji trumpa pasta, tokia kaip “penne”, “pennette”, “sedanini”.
Nuvalykite šparagus. Smulkiai supjaustytą svogūną kepinkite aliejuje. Ugnis turi būti visai mažytė, kad svogūnas lėtai minkštėtų ir nepradėtų degti. Per tą laiką pjaustykite šparagus trumpais 2-3 cm ilgio šiaudeliais (kad būtų skanu valgyti) ir troškinkite su svogūnais apie 15 min. Pabaigoje pridėkite “gorgonzola” sūrio, jogurto arba grietinėlės.
Grietinėlės saldumą turbūt teks truputį pagyvinti citrina. Mūsų grietinė keičia patiekalo skonį, tad geriau jos nenaudoti. Pasūdykite, galite užberti maltų juodųjų pipirų, suverskite į keptuvę su šparagais nusunktą pastą ir minutėlę pakaitinę galite patiekti į stalą. Valgant skanu užsiberti tarkuoto “Parmos” sūrio arba jo lietuviško ekvivalento.
Giedrė J.