Apie nemokamą teisinę pagalbą
Lina L. iš Plungės rajono rašo: "Esu atsidūrusi sudėtingoje situacijoje. Turiu tam tikrų problemų, kurias reikia spręsti teismine tvarka. Deja, kreiptis į teismą trukdo tai, jog dėl lėšų stokos negaliu samdytis advokato. Esu girdėjusi, jog Lietuvos piliečiams gali būti suteikta nemokama teisinė pagalba. Labai prašau plačiau paaiškinti, kam ir kokiais atvejais tokia pagalba suteikiama. Šiuo metu niekur nedirbu, gyvenu tik iš bedarbio pašalpos. Vienai tenka išlaikyti du vaikus".
Teisinė pagalba gali būti teikiama Lietuvos piliečiams, taip pat Lietuvoje nuolat gyvenantiems užsienio piliečiams ir kai kuriais atvejais asmenims be pilietybės. Valstybės garantuojamą teisinę pagalbą apima teisinė informacija, teisės konsultacijos, gynyba ir atstovavimas bylų procese. Tokią pagalbą gali gauti tik fiziniai asmenys, jeigu dėl turtinės padėties jie negali tinkamai ginti savo teisių ir įstatymų saugomų interesų. Valstybės garantuojama teisinė pagalba neteikiama asmenims, turintiems teisę į teismo išlaidų draudimo išmokas.
Įstatymas numato penkis turto ir pajamų lygius valstybės garantuojamai teisinei pagalbai gauti. Pagal pirmąjį lygį teisinės pagalbos išlaidos apmokamos 100, pagal antrąjį - 95, pagal trečiąjį - 80, pagal ketvirtąjį - 65 ir pagal penktąjį - 50 procentų. Kuo didesnis asmens pajamų ir turto lygis, tuo valstybės apmokamų teisinės pagalbos išlaidų dalis yra mažesnė. Jeigu asmuo nesumoka jam priklausančios užmokesčio dalies už valstybinės teisinės pagalbos teikimą, tokia pagalba nutraukiama.
Įstatymas numato 3 minėtos pagalbos rūšis - pirminę, valstybinę ir viešųjų įstaigų teikiamą teisinę pagalbą. Pirminė teisinė pagalba yra savivaldybių vykdomųjų institucijų garantuojama teisinė informacija, patarimai teisės klausimais ir teisinių dokumentų rengimas. Ši teisinė pagalba teikiama tik tiems asmenims, kurių turtas ir pajamos atitinka pirmąjį turto ir pajamų lygį teisinei pagalbai gauti. Šią pagalbą skiria ir apmoka savivaldybės vykdomoji institucija jos teritorijoje gyvenantiems asmenims. Siekiant garantuoti kvalifikuotą teisinę pagalbą, įstatymas numato, kad pirminę teisinę pagalbą teikia advokatai ir advokatų padėjėjai. Asmens, kuris turi teisę gauti pirminę teisinę pagalbą, prašymu meras išduoda siuntimą pas advokatą ar advokato padėjėją, su kuriais savivaldybė būna sudariusi pirminės teisinės pagalbos teikimo sutartį. Tokios pagalbos laiką įstatymas riboja - toks siuntimas išduodamas vienos valandos trukmės pirminei teisinei pagalbai gauti.
Valstybinė teisinė pagalba - tai valstybės garantuojama gynyba ir atstovavimas bylų procese. Baudžiamųjų bylų procese ji gali būti teikiama įtariamiesiems, kaltinamiesiems, teisiamiesiems, nuteistiesiems, nukentėjusiesiems ir civiliniams ieškovams, civilinių bylų procese - ieškovams, atsakovams, tretiesiems asmenims, pareiškiantiems savarankiškus reikalavimus, o administracinių bylų procese - pareiškėjams. Šią pagalbą taip pat teikia advokatai ir advokatų padėjėjai. Įstatymas numato, jog asmens prašymu valstybinei teisinei pagalbai teikti skiriamas jo nurodytas advokatas, jei yra šio sutikimas.
Kadangi valstybės finansinė padėtis kol kas neleidžia pirminės ir valstybinės teisinės pagalbos teikimą padaryti prieinamą kiekvienam, pastaruoju metu labai svarbus vaidmuo tenka privačioms iniciatyvoms. Tokių iniciatyvų dėka Lietuvos didžiuosiuose miestuose yra įsteigtos vadinamosios teisės klinikos, teisinės pagalbos centrai. Tai ir būtų viešųjų įstaigų teikiama teisinė pagalba.
Ar asmuo dėl turtinės padėties turi teisę gauti valstybės garantuojamą teisinę pagalbą ir kurį lygį teisinės pagalbos išlaidoms apmokėti atitinka jo turtas bei pajamos, nustatoma pagal to asmens turto ir pajamų deklaraciją. Ji turi būti užpildyta prieš kreipiantis minėtos pagalbos. Jeigu teisinės pagalbos teikimas trunka ilgiau kaip vienerius metus, turto ir pajamų deklaracijos pateikiamos kasmet. Jei pasikeičia asmens turto ir pajamų lygis pagalbos teikimo metu, atitinkamai pagal tai keičiama ir apmokama teisinės pagalbos išlaidų dalis. Įstatymas numato, kad teikiant teisinę pagalbą ją paskyręs asmuo turi teisę pareikalauti papildomų rašytinių įrodymų apie asmens, kuriam tokia pagalba teikiama, šeimos narių turtinę padėtį. Šiandien niekur nedirbantis sutuoktinis turi teisę į valstybės garantuojamą teisinę pagalbą nepriklausomai nuo to, kokios yra kito sutuoktinio pajamos.
Lietuvos Konstitucijos 31 straipsnis garantuoja asmeniui, kuris įtariamas padaręs nusikaltimą, ir kaltinamajam nuo jų sulaikymo arba pirmosios apklausos momento teisę į gynybą, taip pat teisę turėti advokatą. Jeigu BPK nurodytais atvejais įtariamasis, kaltinamasis ar teisiamasis patys arba, jiems pavedus ar sutikus, kiti asmenys nėra pasikvietę gynėjo, yra skiriama valstybinė teisinė pagalba, kurią teikia tik advokatas. Advokato skyrimas, kai jo dalyvavimas yra būtinas, nesiejamas su įtariamojo, kaltinamojo ar teisiamojo turtine padėtimi.
Vilniaus viešoji advokatų kontora įsikūrusi Vilniuje, Kaštonų g. 3a, tel. (8*5) 264 74 88, faksas (8*5) 264 74 81. Šiaulių viešoji advokatų kontora įsikūrusi Šiauliuose, Dvaro g. 81, tel.: (8*41) 52 05 88, 52 11 09, 50 24 90, faksas (8*41) 50 24 91. Lietuvoje veikia šios "teisės klinikos": Teisinės pagalbos centras, Gedimino pr. 9, Vilnius, tel. (8*5) 271 46 24; Vilniaus universiteto teisės klinika, Vilniaus g. 25, Vilnius, tel.: (8*5) 231 28 00, 231 28 01; Kauno teisinės pagalbos centras, Savanorių pr. 352-101, Kaunas, tel. (8*37) 31 28 55.
