Ar atiteks palikimo dalis buvusio vyro dukrai?
Laikraščio skaitytoja P. Ž. iš Tauragės rajono rašo, jog buvusiam Sutuoktiniui, jos dukros tėvui, motina testamentu paliko namą. Po skyrybų laiško autorė su dukra išsikėlė gyventi kitur, o jos buvęs vyras liko gyventi su motina pastarosios name. Motina jau seniai mirusi, o buvęs laiško autorės vyras taip pat mirė pernai, gruodžio mėnesį (iki mirties jis gyveno tame pačiame motinos name). Laiško autorės dukros tėvas juridiškai neįteisino šio namo nuosavybės savo vardu. Dar yra buvusio vyro brolis, kuris turi du vaikus. Moteris norėtų sužinoti, ar dukrai priklausytų kokia nors šio namo dalis ir kur dėl to reikėtų kreiptis.
Advokatas Visvaldas Kazakiūnas paaiškino, jog iš to, kas parašyta laiške, nėra aišku, ar buvęs laiško autorės sutuoktinis priėmė palikimą. Aišku tik tai, kad jis neįsiformino paveldėto turto savo vardu, t. y. negavo paveldėjimo teisės liudijimo ir pagal jį turto registre nepakeitė savininko. Jeigu laiško autorės buvęs vyras būtų priėmęs palikimą, tokiu atveju po jo mirties turtą paveldėtų įstatyminiai įpėdiniai (jeigu jis neparašė testamento), o jeigu parašė testamentą, turtą paveldėtų testamentiniai įpėdiniai. Jeigu laiško autorės buvęs sutuoktinis palikimo nepriėmė, tai pagal laiško turinį galima daryti išvadą, kad jis nors ir nesikreipė į notarų biurą, tačiau faktiškai pradėjo turtą valdyti po motinos mirties. Tokie veiksmai, kai po palikėjo mirties turtas pradedamas faktiškai valdyti, yra prilyginami palikimo priėmimui ir laikoma, kad paveldėtojas palikimą priėmė praktiškai pradėdamas turtą valdyti. Taigi bet kokiu atveju matyti, kad palikimas yra priimtas ir po laiško autorės buvusio sutuoktinio mirties šį turtą gali paveldėti būtent jo įpėdiniai (įstatyminiai arba testamentiniai - priklausomai nuo to, ar jis parašė testamentą, ar ne). Jeigu buvęs sutuoktinis testamento neparašė, turtą paveldi įstatyminiai įpėdiniai pagal įpėdinių eilę. Pirmosios eilės įpėdiniais yra laikomi palikėjo vaikai. Dėl to laiško autorės dukra, kaip palikėjo dukra, priskiriama prie pirmosios eilės įpėdinių. Jeigu kitų pirmosios eilės įpėdinių nėra, tokiu atveju ji vienintelė gali paveldėti turtą kaip įstatyminė pirmosios eilės įpėdinė. Laiško autorė rašo, jog dar yra buvusio vyro brolis ir du to brolio vaikai. Tokiu atveju reikėtų išsiaiškinti, kaip nuosavybės klausimai buvo sutvarkyti po laiško autorės dukros tėvo motinos mirties - ar paminėtam buvusio sutuoktinio broliui atiteko kokia nors turto dalis, ar ne. Jeigu neatiteko, brolis negalės paveldėti. Kitu atveju nustatyta dalis yra brolio nuosavybė ir į ją palikimas neatsiranda. Sprendžiant paveldėjimo dalių klausimą reikia atsižvelgti, ar yra asmenų, galinčių pretenduoti į privalomąją palikimo dalį. Į privalomąją palikimo dalį gali pretenduoti palikėjo vaikai, sutuoktinis, tėvai, kuriems palikėjo mirties dieną buvo reikalingas išlaikymas. Jeigu tokių asmenų nėra, kitokių įpėdinių, išskyrus laiško autorės dukrą, ir būti negali. Norint paveldėti turtą, reikia per 3 mėnesius nuo palikėjo mirties kreiptis į palikimo atsiradimo vietos notarų biurą ir pateikti pareiškimą, kuriame būtų nurodoma, jog priimamas palikimas. Taip pat reikia turėti omenyje, kad laiško autorės buvęs vyras mirė jau įsigaliojus naujajam Civiliniam kodeksui ir visi paveldėjimo reikalai tvarkomi pagal naujojo Civilinio kodekso taisykles. Taigi dabar kartu su palikimu įpėdiniui pereina ir palikėjo skolos. T. y. paveldimas ne tik palikėjo turtas, bet ir jo skolos. Todėl pirmiausia reikia išsiaiškinti, ar palikėjas neturėjo kokių nors skolų, ir tik tada spręsti, ar priimti palikimą, ar ne. Jeigu palikėjas turėjo skolų, dar yra būdas priimti palikimą pagal apyrašą. Tačiau apie tai būtų atskira kalba.
